Naujausi antradienį paskelbti ūkio augimo duomenys rodo, kad euro zona grimzta į recesiją, teigia analitikai. To priežastis – užburtas vyriausybių išlaidų karpymo ir kritusio namų ūkių vartojimo bei mažėjančio bankų skolinimo ratas, praneša naujienų agentūra AFP.
Europos Sąjungos duomenimis, skolų prislėgtos 17 šalių vienijančios euro zonos ekonomikos augimas liepos-rugsėjo mėnesį siekė vos 0,2 proc. Šiems rodikliams nemenkos įtakos turėjo vasarą šoktelėję Vokietijos vartotojų išlaidos.
Nors tai rodo, kad situacija, lyginant su ankstesniais trim mėnesiais, nepasikeitė, gamybos apimtys Italijoje ir Nyderlanduose mažėjo.
Šis mažytis euro zonos augimas „gali būti viskas, ko galima tikėtis“, teigė Londone įsikūrusios įmonės „IHS Global Insight“ analitikas Howardas Archeris.
„Numatome, kad BVP trauksis maždaug 0,25 proc. ir paskutinįjį 2011 metų, ir pirmąjį 2012 metų ketvirtį“, – pažymėjo jis.
Tai reiškia, kad euro zonos laukia recesinės Kalėdos, o 2012 metais augimas visiškai sustos, aiškino analitikas.
Vokietijos ekonomika per ketvirtį augo 0,5 proc., Prancūzijos – 0,4 proc., tačiau to neužteko investuotojams nuraminti. Mat skolinimosi kaštai augo labai stipriai.
Nyderlandų ekonomika susitraukė 0,3 proc., pranešė statistikos agentūra „Eurostat“.
Palyginimui, „Eurostat“ skaičiuoja, kad JAV ekonomikos augimas siekė 0,6 proc., Japonijos – 1,5 proc.
Londone įsikūrusios tyrimų bendrovės „Markit“ vyriausiasis ekonomistas Chrisas Williamsonas pažymėjo, kad tendencijos jau „rodo Italijos smukimą“. Anot jo, ekonomikos traukimosi mastai ketvirtajame ketvirtyje „smarkiai išaugs“.
„Atrodo, kad Italija bus pirmoji iš keturių didžiausių euro zonos šalių, vėl nuslydusių į recesiją“, – teigė jis ir pridūrė jau matantis Ispanijos ekonominio sustingimo ženklų.
Anot ekonomisto, „silpnesnės pasaulinės paklausos, taupymo priemonių ir nežinomybės, kilusios dėl valstybių skolų krizės, kombinacija greičiausiai lems ir Vokietijos bei Prancūzijos ekonomikų nuosmukį“.
Vokietijoje ZEW instituto matuojamam verslo lūkesčių indeksui kritus labiausiai nuo pat 2008 metų spalio, instituto vadovas kalba apie pesimistiškesnes prognozes nei šalies politikai.
„Pasaulio prekyba silpnėja, skolų problemos euro zonoje ir JAV žlugdo mūsų ekonomiką“, – sakė Wolfgangas Franzas.
Seniausio privataus Vokietijos banko „Berenberg Bank“ ekonomistas Christianas Schulzas sakė, kad kelias atsigavimo link gali būti ilgesnis nei manoma.
„Tai greičiausiai kuriam laikui bus paskutinis žymaus augimo ketvirtis, mat dėl skolų krizės ekonomika žiemą nuslys į lengvą recesiją“, – kalbėjo jis.
