Gyventojai gali pasiimti naują kreditą ten, kur paskolos grąžinimo sąlygos yra geresnės nei ten, kur paskolą jie išmoka dabar.
Jie gali keisti grąžinimo terminą, sumažinti palūkanų normą ar net bendrą paskolos kainą ir nemažai sutaupyti. Vis tik refinansavimas apsimoka ne visada – reikia atsižvelgti į paties proceso išlaidas, naujo paskolos davėjo sąlygas ir pan.
Refinansavimas – būdas pasilengvinti paskolos sąlygas
Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistės Urtės Kalinauskaitės aiškinimu, būsto paskolos refinansavimas gali būti suprantamas kaip naujos paskolos ėmimas, kuri naudojama grąžinti vieną ar kelis anksčiau paimtus kreditus.
Anot pašnekovės, natūralu, kad pagrindinis to tikslas – geresnės sutarties sąlygos. Pvz., mažesnė palūkanų norma, kitoks grąžinimo terminas.
„Refinansuodamas turimą būsto paskolą vartotojas gali susimažinti mėnesines palūkanų įmokas, o kai kuriais atvejais ir bendrą kredito kainą, t. y. per visą paskolos laikotarpį sumokamas palūkanas“, – kalbėjo ekonomistė.
Kaip skelbia LB, refinansavimas yra naujo kredito paėmimas. Ir iš esmės jo gavimo tvarka nesiskiria nuo įprasto: paskolos davėjas turės įvertinti asmens kreditingumą ir pan. Skirsis tik tai, jog galimai davėjui teks pateikti pažymą iš pirmojo kreditoriaus, taip pat informaciją apie kredito likutį.
Jei naujasis kredito davėjas sutinka suteikti paskolą (refinansuoti), tai atsiskaitant su pirmuoju kreditoriumi būtų atliekamas išankstinis kredito grąžinimas – žmogus liktų įsipareigojęs tik naujam paskolos davėjui ir jo sąlygoms.
Kaip rašo LB, apie refinansavimą verta galvoti tais atvejais, kai susiduriama su finansiniais sunkumais, kai norima sujungti kelis kreditus į vieną arba kai rinkoje siūloma mažesnė palūkanų norma nei pagal jau sudarytą paskolos sutartį.
Kaip žinoti, ar tikrai pavyks sutaupyti?
Lietuvos bankų asociacija (LBA) įvardijo, kad būsto kredito refinansavimo kaštus sudaro keletas dedamųjų: sutarties sudarymo, hipotekos administravimo ir kiti mokesčiai. Taip pat išlaidos notaro ir nekilnojamojo turto vertinimo paslaugoms.
Ji atkreipė dėmesį, kad kiekviena kredito įstaiga individualiai nustato teikiamų paslaugų įkainius, todėl kiekvieną konkretų atvejį reikėtų vertinti atskirai.
Asociacijos teigimu, svarstant apie kredito refinansavimą gyventojams svarbu įvertinti, ar konkrečiu atveju tai padės sutaupyti.
Tai padaryti galima palyginant naudą, kurią gyventojas gautų refinansavęs turimą kreditą, su kaštais, kuriuos patirtų refinansavimo metu.
Pavyzdžiui, jeigu kredito likutis yra nedidelis, refinansavimo kaštai gali būti didesni nei suma, kurią pavyktų sutaupyti sudarius naują kredito sutartį.
„Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad analizuojant galimybę refinansuoti paskolą kredito įstaigos privalo atlikti teisės aktuose numatytą kliento kredito rizikos vertinimą.
Todėl gyventojams, kurie susiduria su sunkumais valdyti savo įsipareigojimus, pirmiausiai rekomenduojama apie tai pranešti savo kredito davėjui ir kartu ieškoti tinkamiausio sprendimo, kaip spręsti susidariusią situaciją“, – minėjo LBA.
Kokio dydžio marža turi būti, kad refinansavimas atsipirktų?
LB ekonomisė taip pat atkreipė dėmesį, kad refinansavimo atsipirkimą nulemia skirtumas tarp refinansavimo naudos ir kainos.
Anot pašnekovės, refinansavimo nauda laikome skirtumą tarp likusių mokėti būsto paskolos palūkanų, jeigu vartotojas toliau mokėtų pagal turimą kredito sutartį, ir pagal naują kredito sutartį mokėtinų palūkanų.
Refinansavimo naudos dydis priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., likusios mokėti paskolos dydžio, likusios kredito trukmės, skirtumo tarp esamos ir naujos maržos / palūkanų normos.
„Pavyzdžiui, jeigu paskolos likutis yra mažas, refinansavimo nauda gali būti nusveriama refinansavimo sąnaudų, tad refinansavimas vartotojui neatsipirktų.
Mūsų skaičiavimais, paskolos su kintamąja palūkanų norma refinansavimas atsipirktų, jeigu refinansuojant paskolą marža sumažinama bent 0,2–0,4 proc. punkto“, – vardijo U. Kalinauskaitė.
Naujausiais LB turimais duomenimis, vidutinė būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma marža yra maždaug 0,5 proc. punkto mažesnė, nei 2020 m. gegužę.
Kam labiausiai aktualu
U. Kalinauskaitė išskyrė kelias situacijas, kuomet vartotojui vertėtų svarstyti apie paskolos ar paskolų refinansavimą.
Pirmiausia, vartotojai turėtų domėtis refinansavimo galimybėmis, jeigu kyla sunkumų mokėti turimos paskolos įmokas.
Kita galimybė yra tuomet, kai rinkoje siūlomos skolinimosi sąlygos geresnės, nei turimos paskolos sudarymo metu: „Pavyzdžiui, šiuo metu naujai teikiamų būsto paskolų taikomos vidutinės maržos yra reikšmingai mažesnės nei siūlytos prieš porą metų.
Tad vartotojams, paskolą pasiėmusiems prieš daugiau nei porą metų, gali būti palanku ieškoti galimybės susimažinti maržą. Tai ypač aktualu tiems būsto paskolų gavėjams, kurie sutartis sudarė 2018–2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės. Tokių gavėjų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.“
Anot ekonomistės, taip pat neatmestina galimybė, kad, kredito gavėjui tvarkingai grąžinant paskolą, gerėtų jo kreditingumas ir kredito davėjai būtų labiau linkę pasiūlyti geresnes kredito sutarties sąlygas.
Tad praėjus keliems metams po paskolos gavimo, vartotojui gali būti palanku ieškoti galimybių gauti paskolą su geresnėmis sąlygomis. Vis dėl to, jeigu kredito gavėjo finansinė situacija nėra palanki, jam gali kilti sunkumų gauti kreditą su geresnėmis sąlygomis.
Kas pigiau – refinansavimas ar esamos sutarties keitimas?
LB atstovė nurodė, kad paskolos maržos ar palūkanų normos mažinimas keičiant sutartį gali būti laikoma viena iš refinansavimo alternatyvų.
Ekonomistė įvardijo, kad sutarties sąlygų keitimo atveju vartotojas, tikėtina, neturėtų mokėti mokesčio už sutikimo dėl pakartotinio turto įkeitimo kitam kreditoriui išdavimą, išankstinio kredito grąžinimo, naujos sutarties sudarymo, hipotekos išregistravimo ir įregistravimo mokesčių, bei nepatirtų išlaidų, siejamų su nekilnojamojo turto vertinimo ir notaro teikiamomis paslaugomis.
„Kuris variantas bus palankesnis, visgi priklausys nuo vartotojo individualios finansinės situacijos. Vis dėlto, kai kurie bankai taiko didesnį sutarties keitimo nei naujos sutarties sudarymo mokestį, kas gali riboti vartotojų paskatas domėtis ir siekti esamos sutarties palūkanų maržos peržiūros.
Todėl dokumente viešai diskusijai Lietuvos bankas pateikia siūlymą nustatyti rekomendaciją kredito davėjams, kad sutarties keitimo pas tą patį kredito davėją mokestis maržos keitimo atveju negali būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo mokestis.
Bet kuriuo atveju, vartotojui verta pasidomėti ir kitų bankų pasiūlymais, taip sustiprinant savo derybinę poziciją tariantis su savo banku dėl turimos sutarties sąlygų pakeitimo“, – komentavo U. Kalinauskaitė.
Siūlo būdus, kaip palengvinti paskolų naštą gyventojams
LB atstovė neslėpė, kad daliai vartotojų refinansavimas nėra prieinamas, nes reikalauja papildomų išlaidų.
Anot pašnekovės, vienas iš būdų, kaip bankai galėtų prisidėti prie refinansavimo prieinamumo didinimo – tai paskolą refinansuojantis bankas galėtų finansuoti refinansavimo išlaidas, taip suteikdamas galimybę paskolos gavėjui refinansavimo išlaidų sumą išsimokėti dalimis, įtraukiant ją į bendrą kredito kainą.
„Iš kitos pusės, bankai, suinteresuoti išlaikyti esamus klientus, galėtų svarstyti žemesnio kredito sutarties sąlygų keitimo mokesčio taikymą ir taip riboti kaštus, susijusius palankesnių kredito sutarties sąlygų esamame banke gavimu“, – įžvalgomis dalinosi ekonomistė.
LBA pažymėjo, kad sprendimą, kas labiau apsimoka, priima klientas. Tad kredito įstaigos dėl klientų dėmesio konkuruoja įvairiomis priemonėmis: paslaugų įvairove, klientų aptarnavimo kokybe, įkainiais, specialiais pasiūlymais ir kt.
„Paskola yra rimtas įsipareigojimas, todėl kredito įstaigos atsakingai vertina kliento galimybes jį prisiimti. Gyventojams, susiduriantiems su sunkumais grąžinti turimus įsipareigojimus, rekomenduojama iškart susisiekti su savo kredito įstaiga ir individualiai ieškoti konkrečiai situacijai tinkamo sprendimo“, – teigė asociacija.
Didins refinansavimo prieinamumą – kur ieškoti informacijos?
U. Kalinauskaitė neslėpė, kad pastaraisiais metais būsto paskolų refinansavimas Lietuvoje nebuvo aktyvus. LB duomenimis, atskiri bankai per metus refinansavo iki 30 būsto paskolų.
Pasak ekonomistės, tą galėjo lemti palūkanų normų tendencijos. Iki 2020 m. būsto paskoloms su kintamomis palūkanų normomis taikoma marža kito nedaug. Tačiau jau dvejus metus mažėjančios naujų būsto paskolų maržos reiškia, kad daliai vartotojų, turinčių būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma, šiuo metu gali būti paranku refinansuoti turimą būsto kreditą.
Kita vertus, anot ekonomistės, mažas refinansavimo aktyvumas taip pat gali būti susijęs su informacijos apie refinansavimą trūkumu.
Lietuvos banko atlikta apklausa parodė, kad vartotojai nėra linkę refinansuoti paskolų dėl refinansavimo sąnaudų, informacijos trūkumo ir sudėtingo proceso.
„Akivaizdu, kad, jeigu vartotojui refinansavimas atsiperka, jam būtų naudinga turimą paskolą refinansuoti. Todėl Lietuvos bankas siekia, kad refinansavimu besidomintiems vartotojams būtų lengvai prieinama visa informacija, reikalinga įsivertinti būsto paskolos refinansavimo palankumą“, – dėstė pašnekovė.
Ji nurodė, kad Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiama informacija apie kredito refinansavimą ir gaires, kaip vartotojas gali įsivertinti, ar refinansavimas jam būtų naudingas.
Taip pat Lietuvos bankas siekia padidinti refinansavimo paslaugų prieinamumą Lietuvoje, todėl šiais metais viešai konsultacijai buvo pateiktos kelios tam skirtos priemonės, o suinteresuotieji asmenys galėjo teikti savo pasiūlymus (Lietuvos banko siūlymus galima rasti čia).
„Šiuo metu, pasibaigus konsultaciniam periodui, analizuojame pateiktas pastabas ir kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis, spręsime dėl pasiūlymų įgyvendinimo“, – pridūrė atstovė.
