Loreta Ripskytė
Netrukus prasidėsiantis 2014–2020 metų finansinis laikotarpis kelia sumaištį: daugiau ES lėšų atiteks tiesioginėms išmokoms ar kaimo plėtrai. Apie tai su keturių rajonų žemdirbiais pirmadienį Joniškyje diskutavo Seimo kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas. Jam žemdirbiai įteikė rezoliuciją su 15 reikalavimų punktų.
Galima lėšas perskirstyti
Briuselio biurokratai 2014–2020 metų finansiniam laikotarpiui Lietuvos kaimui skiria 16 milijardų litų, tai yra – apie 2,1–2,2 milijardus litų kasmet. Vienam iš pagrindinių vadinamųjų „ramsčių“ – tiesioginėms išmokoms numatyti 9,5 milijardai, o antrajam – kaimo plėtrai – 6,5 milijardai litų. Po Lietuvos žemdirbių Briuselyje surengtų piketų didesnės išmokų sumos išsiderėti nepavyko.
Tačiau, pasak Seimo kaimo reikalų komiteto nario Eugenijaus Gentvilo, atvykusio susitikti su Joniškio, Akmenės, Šiaulių ir Pakruojo rajonų ūkininkais, ES leidžia mūsų šaliai koreguoti skiriamų lėšų proporcijas: arba iki 15 procentų tiesioginių išmokų perkelti kaimo plėtrai arba – iki 25 procentų lėšų perimti iš kaimo plėtros ir pridėti tiesioginėms išmokoms.
Siūlo didinti paramą kaimo plėtrai
Seimo nario teigimu, dabartinis Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna „nori taikos ir ramybės“, todėl linkęs lėšų neperplanuoti. E. Gentvilo nuomonė kitokia: jis būtų linkęs dalį pirmojo ramsčio lėšų, pavyzdžiui, 5 procentus, perkelti antrajam. Tai yra, paimti iš tiesioginių išmokų apie 430 milijonų, dėl kurių kovoja žemdirbiai. Vis tiek išmokos liksiančios 17 procentų didesnės nei iki šiol. Už minėtus 430 milijonų per visą finansinį laikotarpį arba – maždaug po 60 milijonų litų per metus kiekvienoje šalies savivaldybėje būtų galima asfaltuoti po pagrindinę kaimo gatvę ar atlikti kitų infrastruktūros gerinimo darbų.
Pavojingas kelias
„Kol kas einame pavojingu keliu: kraštutiniu atveju kaimuose gali likti vos po kelis stambius ūkius, gavusius didžiausią dalį tiesioginių išmokų, ir aplinkinis skurdas su žvyrkeliais, be vandentiekio, mokyklų. Tas pats ūkininkas dažnai gyvens mieste, o kaime – samdiniai, – galimos liūdnos perspektyvos vaizdą, jei daugiau lėšų neatiteks kaimo plėtrai, piešė Eugenijus Gentvilas. – Mano vizija – daug nedidelių ūkių kaime po 15–30 hektarų žemės.“
Seimo narys girdi iš ūkininkų priekaištus, neva, Čekija nubraukė lėšas nuo kaimo plėtros ir davė tiesioginėms išmokoms, tačiau kaimuose grįstos gatvės, veikia mokyklos, bankai. Anot jo, nei Lenkijos, nei Čekijos, nei Vengrijos taip nenusiaubė sovietmetis, ten nebuvo atimta privati nuosavybė.
Žemdirbiai prieštaravo
Į svečio poziciją ūkininkai reagavo prieštaraudami. Pakruojo ūkininkų sąjungos atstovas Alvydas Vasiliauskas teigė, kad žemdirbiai dažnai yra tų pačių kaimų bendruomenių aktyvūs nariai arba – rėmėjai. Neretai vykdydamos projektus bendruomenės susiduria su problema, kad neturi iš ko prisidėti 10 ar 15 procentų lėšų ir prašo ūkininko paramos.
UAB „Drąsutaičiai“ vadovas Jonas Pidkova stebėjosi, kad prieš 10–15 metų žemdirbiai politikų buvo raginami modernizuoti ūkius, plėstis, o dabar negi reikės juos mažinti? „Mes dar atsilikę nuo Vakarų, negalime sumokėti dirbantiems didelių algų,“ – sakė J. Pidkova. Akmenės rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė abejojo, ar gavus daugiau lėšų kaimo plėtrai kas nors ypatingai pasikeis, nes, esą, pinigus pagal projektus paims didžiosios, aktyviosios bendruomenės, o mažieji kaimeliai liks toje pačioje padėtyje. Ji taip pat perdavė ūkininkų skundą, kad jau dabar žemę aplinkiniais keliais įsigyja užsieniečiai – danai, vokiečiai.
Parduoti ar neparduoti žemę užsieniečiams
Ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė atkreipė dėmesį, kad jauniesiems ūkininkams jau nebeįmanoma įsigyti žemės, nes jos nebėra arba kaina siekia net iki 25 tūkstančių litų už hektarą. O nusipirkti žemės jie privalo, kitaip gresia baudos. Akmenės žemdirbių vardu kalbėjęs Valius Ąžuolas klausė, kam bus reikalingos asfaltuotos gatvės, renovuoti darželiai, mokyklos, ambulatorijos, jei nebebus ten gyventojų.
E. Gentvilas pasisakė už leidimą parduoti žemę užsieniečiams, bet su rimtais saugikliais. Neleisti užsieniečiams pirkti žemės negalima, nes tai prieštarautų vienam iš pagrindinių ES principų, užtikrinančiam laisvo kapitalo judėjimą. „Sakote, kad užsieniečiai brangiai superka žemę. Bet jie bent sumokėjo gerai. O aš žinau atvejų, kai žemėtvarkininkai žmonėms žadėjo greičiau grąžinti žemę, jeigu jiems ją parduos po 200–300 litų už hektarą, kai žemė kainavo po 1000 litų. Leiskime žemę parduoti užsieniečiams, bet įveskime valstybinę patikrą: kas tas asmuo, kuris perka, ar jis dirbs žemę, iš kur jo pinigai,“ – sakė E. Gentvilas.
Jis pabrėžė, kad žemė net ir parduota užsieniečiams vis tiek lieka Lietuvoje. Kur kas griežčiau reiktų elgtis dėl miškų pardavimo, nes mediena iškeliauja svetur.
Žemdirbiai surašė reikalavimus į rezoliuciją
Keturių rajonų žemdirbiai pasirašė susirinkimo rezoliuciją, kurią įteikė E. Gentvilui, taip pat susirinkime dalyvavusiam Seimo nariui Vitalijui Gailiui. Dokumentas bus išsiųstas ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, Žemės ūkio ministrui, Lietuvos ūkininkų sąjungai.
Rezoliucijoje kategoriškai reikalaujama, kad žemę galėtų pirkti tik fiziniai asmenys, asmenims, kurie valdo keletą įmonių, turinčių daugiau kaip 500 hektarų žemės, europinę paramą sumažinti 50 procentų, suvienodinti paramą gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiams. Raginama lėšas mokymams ir konsultavimams skirstyti atsižvelgiant į efektyvumą ir inovatyvumą, o iki šiol jie vykdavę ne pagal poreikį.
