ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas tv3.lt informavo, kad skaitikliai laikomi elektros tinklo elementais ir priklauso bendrovei. Ji pati sprendžia, kada ir dėl kokių aplinkybių jie keičiami.
Per visą skaitiklių keitimo laikotarpį, nuo 2020 m. iki 2023 m. ESO planuoja pakeisti daugiau kaip 1,6 mln. elektros skaitiklių.
Projektų vadovo teigimu, skirtingi išmanieji skaitikliai rinkoje kainuoja nuo 60 Eur iki 130 Eur. Taigi, keičiant visus skaitiklius, iš viso prireiktų mažiausiai 96–208 mln. Eur.
Paklaustas, kaip tokios investicijos paveiktų elektros energijos kainą vartotojams, T. Kavaliauskas sakė, kad ją nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
„Kalbant apie išmaniųjų skaitiklių projektą ir kokią galimą įtaką tai darytų tarifui, ESO labai preliminariais skaičiavimais, kurie, kaip minėta, šiuo metu derinami su VKEKK, vidutinė, pabrėžiu, vidutinė įtaka tarifui gali sudaryti apie 0,0022 Eur/kWh“, – komentavo bendrovės atstovas.
Primename, kad šiuo metu tarifo planui „Standartinis“ taikomas 0,13 Eur/kWh tarifas. Skaičiuojama, kad dauguma Lietuvos namų ūkių suvartoja apie 100–200 kWh energijos per mėnesį. Taigi, jei ESO prognozės pasitvirtintų, išmanusis skaitiklis vienam namų ūkiui papildomai galėtų kainuoti 0,22–0,44 Eur/mėn.
Tiesa, išlaidos elektrai dėl naujų prietaisų gali ir sumažėti, nes kaip praneša bendrovė, per jos vykdytą pilotinį projektą, klientai su naujoviškais skaitikliais vidutiniškai naudojo 6 proc. mažiau elektros energijos.
Esą vien dėl to įdiegus naujus skaitiklius bendri sutaupymai siektų 200 mln. Eur. Tačiau ši suma gali būti ir didesnė, nes būtų minimizuotos vagysčių galimybės, optimizuoti skaitiklių priežiūros ir rodmenų nurašymo kaštai ir kitos dabar patiriamos sąnaudos. Preliminariais skaičiavimais finansinės naudos per visą laikotarpį gali siekti iki 250 mln. eurų.
Kita vertus, tikimasi, kad naujovė leis padidinti ir nepriklausomų elektros tiekėjų konkurenciją:
„ESO siekis įgalinti tinklą bus kuriant išmanųjį tinklą ir turint klientų elektros energijos vartojimo įpročius, nepriklausomus tiekėjus įgalinti klientui pasiūlyti tinkamiausią ir jo poreikius atitinkantį sprendimą, kainodarą ir pan.“
Šiuo metu su VKEKK yra derinami naudų ir investicijų pagrindimo dokumentai bei skaičiavimų prielaidos. Skaičiavimai juose parengti įvertinus aktualią kitų šalių patirtį, apklausas, pilotinio projekto rezultatus, anksčiau atliktų vertinimų informaciją.
Rengiant su VKEKK derinamus investicijų dokumentus buvo naudojamasi ir 2012 m. ir 2017 m. atliktų kaštų naudų analizių duomenimis. Atskiri šių studijų duomenys buvo naudojami rengiant su VKEKK derinamus dokumentus, tačiau tam tikra ankstesniais laikotarpiais parengtų studijų informacija buvo aktualizuojama, reikšmingai koreguojama, tikslinamos prielaidos, perskaičiuojamos naudos ar kaštai.
Išmanieji skaitikliai jau įdiegti ir sėkmingai veikia daugumoje Europos šalių.
