Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikino, kad pasitelkti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų skaičiavimai parodė, jog Lietuvoje žmonių išlaidos vaistams yra didžiulės. Ypač tos išlaidos krisdavo ant sunkiau gyvenančiųjų pečių. Tad viena rekomendacijų iš PSO ekspertų – mažinti pacientų priemokas. Pasak ministro, viena iš priemonių, kuri leis tai padaryti, tai nustatytos pacientų priemokų „lubos“. Nepriklausomai kiek brangiai nustatytas yra lubos kurių negalima viršyti.
„Su šitais taupymais galėjome priimti sprendimus, tai yra padidinti kompensavimo lygius medikamentams, nes dalis preparatų įvairioms ligoms ne 100 proc. kompensuojama. Tai PSD biudžeto sutaupymai leido didžiajai daliai ligų padidinti iki to 100 proc., nuo buvusių 80-90 proc.
Liepą įsigaliojo iš esmės dvi priemonės, kurios leidžia mažinti pacientų patiriamas išlaidas“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Verygos, po šito beliko suskaičiuoti galimas pacientų patiriamas išlaidas ir nustatyti kritinę ribą, kurią pasiekus žmogui nebereikia jokių priemokų mokėti.
„Kartais tas žodis sutaupymas žmonėms sukelia tam tikrą asociaciją, lyg mes taupom kažkuo rizikuodami, tai jie pirmiausia yra ten nukreipti, kad mes nemokėtume pinigų už pakuotę, jos spalvą, bet už veikliąją medžiagą“, – tikino ministras.
Ministras taip pat tikino, kad žmonės gali būti pripratę prie pakuotės dėl psichologinio įsitikinimo, tačiau svarbiausia veiklioji medžiaga. O naujai paskirti vaistai gali nepadėti todėl, kad patys gydytojai turėdami pašalinių interesų išrašo vaistus su kita veikliąja medžiaga.
„Jei pacientui buvo parinkta dozė, veiklioji medžiaga, tai dozės ir veikliosios medžiagos klausimas. Tai, kad jis buvo įpratęs kokį firminį pavadinimą, kur dvi veikliosios medžiagos supresuotos į vieną tabletę, tai labiau psichologinio įsitikinimo klausimas, o ne veikliosios medžiagos ir gydymo.
Mes nekeičiame pačių veikliųjų medžiagų, ar jų dozių. Pacientui parinkti vaistai nesikeičia, tik gamintojas, pakuotė, firminis pavadinimas, bet pati veikli medžiaga ir dozė ne.
Teko susidurti su atvejais, kad pacientams pasikeitus tvarkai pablogėjo būklė ir paprašius jų atsiųsti vaistus, man teko skaityti tokių žinučių, kad pasirodo gydytojai iš esmės pakeitė veikliąją medžiagą, kitą vaistą, tai tada būklė galėjo suprastėti. Bet nėra poreikio tą daryti, visos veikliosios medžiagos yra, o jei kažkas gavo pinigus ar kažkokius atlyginimus iš kompanijų, ir yra suinteresuoti likti prie to, tai jau moralės klausimas“, – sakė ministras.
Jis prideda, kad gydytojai ir vaistininkai susiduria su nepatogumais pacientui išaiškinant, kad skiriasi tik dėžutė, pavadinimas, bet ne veiklioji medžiaga. Pasak jo, kad veikliosios medžiagos turi skirtingą poveikį yra tik spekuliacijos.
„Maži skirtumai jei ir egzistuoja, jie vaisto poveikio nekeičia, nei žmogaus išgyvenamumo prasme, nei ligos prasme. Dėl psichologinių momentų žmonėms gali kilti pojūčių, nepasitenkinimų, bet gydytojai turi išaiškinti, kad čia tas pats vaistas. Skandinavai seniai taip gyvena ir jų būklė geresnė. Taupydami jie nenugydo savo pacientų“, – patikino A. Veryga.
Jis neneigė, kad pasipriešinimo iš farmacininkų sulaukta, ypač viešojoje erdvėje, kai pertvarką komentuodavo teisininkai, neprisistatantys, kokiai farmacijos įmonei iš tiesų atstovauja.
„Farmacininkai stengiasi išlaikyti status quo. Skaitome pasisakymus viešoje erdvėje, teisininkų komentarus. Jei tai galima laikyti spaudimu, tai žinoma jis yra. Bet demokratiškoje šalyje, kur galima išsakyti nuomonę, tai normalu.
Bet gaila, kad kartais tie teisininkai išsakydami nuomonę neprisistato, kas jie yra ir iš kur. Galėtų prisistatyti, kad tokios ir anokios vaistų asociacijos dalis, atstovauja jiems. Tai vadinama lobizmu ir tai reikėtų aiškiai pasakyti žmonėms“, – komentavo A. Veryga.
Viceministrė Kristina Garuolienė pridėjo, kad šie pokyčiai iš ties gali būti sudėtingi farmacininkams.
„Gamintojai nuolatos kas ketvirtį turi pateikti naujas kainas ir jei jos mažėja kitose šalyse, tai ir Lietuvoje turi mažėti, bet tai leidžia mažiau išleisti vaistų kompensavimui pacientams“, – teigė ji.
Konferencijoje pastebėta, kad po pertvarkos su problemomis susidūrė diabetu sergantys žmonės, perkantys tam tikros rūšies insuliną.
„Pačios vaistinės anksčiau taikė nuolaidas, gamintojo buvo priemoka 34 eurai, po to 20 eurų. Tiesiog vaistinės dabar nebetaiko tos priemokos. (…) Ir tai yra su vieno pavadinimo insulinu, bet čia jau anksčiau buvo problema įtraukiant į kainyną su tokia didele priemoka. Dabar su gamintojais derimasi, kad ateityje mažėtų ta priemoka“, – pakomentavo viceministrė.
Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad naujasis kainynas parengtas pagal naują kompensuojamų vaistų bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarką bei patvirtinant pacientų priemokų „lubas“ leis sutaupyti apie 7,2 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų metams ir smarkiai sumažins pacientų priemokas.
Šiuo metu numatoma kelti kompensuojamųjų vaistinių preparatų skirtų kraujotakos sistemos ligoms ir esant lipoproteidų apykaitos sutrikimams ir kitoms lipidemijoms gydyti, kompensavimo lygį – vietoje 80 proc. nustatant 90 proc. Prognozuojamos papildomos PSDF biudžeto išlaidos šiems vaistams sudarytų apie 3,6 mln. eurų.
Infekcinėms ir parazitinėms ligoms, endokrininėms, mitybos ir medžiagų apykaitos ligoms, nervų sistemos ligoms, akies ir jos priedinių organų ligoms, virškinimo sistemos ligoms, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligoms, esant nėštumui, gimdymui ir laikotarpiui po gimdymo, esant simptomams, pakitimams ir nenormaliems klinikiniams bei laboratoriniams radiniams, kai persodinti organai, audiniai ir kitos būklės, kompensavimo lygį kelti vietoje 80-90 proc. nustatant 100 proc. kompensavimą. Tai kainuotų apie 4,6 mln. eurų papildomų PSDF lėšų, skaičiuoja ministerija.
Baiminosi pritrūkti pigiausių vaistų
Pastarosiomis dienomis visuomenėje naujojo kainyno klausimas vis labiau eskaluojamas. Dėl kainyno labiausiai piktinasi farmacininkai ir prie tam tikrų vaistų pripratę pirkėjai, kurie nenori jiems įprastų vaistų keisti kitais. Iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo dingo 500 preparatų, tai yra beveik ketvirtadalis visų kompensuojamų medikamentų.
Farmacininkai TV3 žinioms pasakojo, kad dėl pokyčių labiausiai nukentės šalies gyventojai. Ir ne tik dėl to, kad jiems bus siūlomi pigiausi medikamentai. Pieš įsigaliojant naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, jis buvo keičiamas iki paskutinės minutės. Verslas nespėjo tinkamai pasiruošti pokyčiams, gali būti, kad pigiausių vaistų tiesiog pritrūks.
„Rengiant III ketvirčio vaistų kainyną pasigedome sklandaus bendradarbiavimo, susidūrėme su itin trumpais terminais pateikti paraiškas ar patikslinti nuolaidas. Vaistų gamintojams buvo nustatyti griežti kainų reikalavimai, orientuoti į mažiausias vaistų kainas Europos Sąjungos šalyse, taip pat įvestos priemokų lubos. Naujoji vaistų skaičiavimo metodika buvo parengta skubotai, nebuvo atliktas planuojamų pokyčių vertinimas, numatyti reikalingi resursai.
Rengiant kainyną, neišvengėme daugkartinio informacijos taisymo ar tikslinimo, kai kuriais atvejais prireikė papildomų sprendimų, dėl to kainynas išleistas pavėluotai. Norint rasti geriausią sprendimą pacientų naudai, būtina užtikrinti geriau koordinuotą ir skaidresnį kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo procesą“, – dar anksčiau komentare rašė Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.
