„Iki šiol „Lietuvos dujos“ tebuvo „Gazpromo“ įrankiu kainų klausimu ir „Lietuvos dujos“ tiesiog nustatydavo tokią kainą, kurią „Gazpromas“ pateikdavo. Čia yra bandymas iš tikro pakeisti situaciją, ir jeigu „Eonas“ („E.ON Ruhrgas International“ – red.) pritars tokiam arbitražiniam ieškiniui, tai situacija bus skirtinga, iš tikro pasirodžius, kad „Lietuvos dujoms“ „Gazpromas“ nebeturi tos įtakos, kurią turėjo anksčiau“, - Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ ketvirtadienį sakė A. Sekmokas.
Jis pridūrė, kad mažesnių dujų kainų Lietuva gali tikėtis ne anksčiau 2015 metų.
„Gazprom“, valdantis 37,06 proc. įmonės akcijų, aiškiai balsuos prieš tokį sprendimą. Todėl Energetikos ministerijai, valdančiai 17,7 proc. bendrovės akcijų, telieka tikėtis Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“, turinčios 38,9 proc. akcijų, palaikymo.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas mano, kad rezultatų, mažinant dujų kainas, vis tiek mažai.
„Manau, kad šis veiksmas (ieškinys proeš „Gazpromą“ – red.) kaip tik parodo, kad kokia bebūtų kalbėjimo stilistika, Lietuvos Vyriausybės bendravimo būdas su „Gazpromu“, rezultatyvumas išlieka toks pat – rezultatų yra švelniai tariant mažai“, - sakė R. Vilpišauskas.
Pasak politologo, svarbiausias dalykas Lietuvai yra ne bendravimo su „Gazpromu“ būdas, o tai, kad Lietuva kol kas neturi šiam dujų koncernui alternatyvos. Tad, pasak politologo, norint išspręsti ginčą su „Gazpromu“, reiktų, kad šiam koncernui atsirastų konkurentų.
2012 metų spalį Lietuva inicijavo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš „Gazpromą“ Stokholmo arbitraže. Europos Komisija baigia antimonopolinį tyrimą dėl „Gazpromo“ veiksmų.
2013 metų lapkritį Lietuva už gamtines dujas Rusijai mokėjo 1187 litus už 1000 kubų.
