Ūkio ministras Dainius Kreivys ir premjeras Andrius Kubilius lietuvius nuo krizės žadėjo gelbėti pasitelkdami ekonomikos gelbėjimo planą. Prancūzija, Vokietija ir Japonija viena po kitos pranešė apie recesijos pabaigą. Ar iš įvairių pasaulio kraštų atskriejusios džiuginančios žinios palengvins skęstančios Lietuvos ekonomikos padėtį, lieka neaišku.
Ekonomiką gelbėjo vyriausybės
Kitaip nei Lietuvos Vyriausybė, kuri finansines ir ekonomines šalies problemas ėmėsi spręsti mažindama išlaidas ir didindama mokesčius, iš recesijos liūno išbridusios valstybės sulaukė savo vyriausybių finansinės paramos.
Prancūzija ir Vokietija į savo ekonomikos gelbėjimą investavo dešimtis milijardų eurų. Japonai savo pramonininkams ir verslininkams skyrė dar daugiau - apie 150 mlrd. dolerių (apie 365 mlrd. litų). Ir tai davė rezultatų: praėjusią savaitę apie recesijos pabaigą paskelbė Paryžius ir Berlynas, o vakar - Tokijas. Prancūzijos ir Vokietijos ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį paaugo po 0,3 proc., Japonijos - 0,9 proc.
Ekonomistas Rimantas Rudzkis teigė, kad naujienos iš Prancūzijos, Vokietijos ir Japonijos nuteikia optimistiškai, tačiau jų nereikėtų pervertinti. “Visų trijų šalių vyriausybės labai stipriai skatino ekonomiką. Buvo mesta daugybė pinigų, tačiau labai sunku pasakyti, kas bus, kai vyriausybių pinigai pasibaigs. Nutraukus pagalbą labai gali būti, kad mes vėl matysime smukimą”, - “Respublikai” sakė R.Rudzkis.
Dividendų nenumatoma?
Kai kurie šalies ekonomistai lietuvius ragina neskubėti džiaugtis naujienomis apie recesijos pabaigą kai kuriose užsienio valstybėse. “Tikėtis, kad Vokietijos rinka stipriai padidins importą, būtų naivoka”, - įsitikinęs R.Rudzkis.
Tuo tarpu ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys mano, kad pastaruoju metu pasirodžiusios žinios apie recesijos pabaigą kai kuriose valstybėse, ypač Vokietijoje, yra geras ženklas Lietuvai.
“Jeigu atsigauna vokiečių ekonomika, Europos Sąjungos lokomotyvas, ko gero, kai kurios aplinkinės šalys turės geresnes rinkos sąlygas. Yra šiokių tokių sąlygų atsigauti eksportui. Jeigu jie atsigaus, bendras fonas turės teigiamą įtaką”, - “Respublikai” teigė P.Gylys.
Merdėjantis A.Kubiliaus planas
Lietuvos ekonomistai pasigenda premjero Andriaus Kubiliaus žadėtojo šalies ekonomikos gelbėjimo plano. Vyriausybės nariai dar praėjusiais metais pasakojo, kaip naujasis planas padės tragiškai smunkančiai Lietuvos ekonomikai. Tačiau toliau kalbų niekas nepajudėjo - A.Kubiliaus planas paklydo ministerijų labirintuose.
“Šis planas neveikia, ir tai yra blogai. Mums viską reikėjo daryti greičiau. Lėšų nebuvo taupyta, tad iš ko dabar skatinsi? Visas šis procesas (ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimas - aut. past.) vyksta nepaprastai lėtai, o mūsų ekonomika smunka labai greitai”, - pareiškė R.Rudzkis.
Ekonomistas mano, kad Vyriausybė turi įgyvendinti ekonomikos gelbėjimo planą, tačiau skatindama ne vartojimą, kurį daugiausia tenkina importuotojai, o lietuvių smulkųjį verslą, statybų pramonę ir eksportuotojus. “Nėra kalbos, kad ekonomikos kritimas nebūtų toks tragiškas, jeigu planas būtų įgyvendintas”, - teigė finansų analitikas.
R.Rudzkiui antrino ir P.Gylys. Jo manymu, Vyriausybė jau pavėlavo su ekonomikos gelbėjimo planu, o dabar užsiima tik tuo, kad kamšo skylėtą valstybės biudžetą mažindama išlaidas ir didindama mokesčius.
“Mes pasiskolinome 7 milijardus, tačiau dabar juos naudojame, kad nenuskęstume. Būtume smukę 10 proc., bet ne 22 proc. Vyriausybė ėmėsi labai pasyvios politikos. Sakė, kad duos ir gelbės verslą, tačiau laikas prabėgo”, - konstatavo P.Gylys.
Sergejus Tichomirovas
