A. Kleiva – lietuviškų tinklaraščių žvaigždė

Penkiolikmetis palangiškis tinklaraštininkas Andrius Kleiva mano, kad nekomerciniai tinklaraščiai gali sudaryti rimtą konkurenciją tradicinei žiniasklaidai.

- Kodėl ir kaip pradėjai rašyti tinklaraštį? - „Balsas.lt savaitė“ teiravosi vieno jauniausių Lietuvos tinklaraščių autoriaus, populiarių sąskrydžių „BlogOut“ organizatoriaus A. Kleivos:

-  Viskas prasidėjo tada, kai galvoje pradėjo knibždėti krūvos įvairiausių idėjų ir minčių. Jomis norėjosi pasidalinti ne tik su artimiausiais žmonėmis, bet ir su kitais -su interneto „gyventojais“.

Nestygau noru sužinoti jų nuomonę, jų mintis tam tikrų dalykų atžvilgiu, kokie požiūriai sutampa, o kokie - ne. Smagu, kad norą pasidalinti ir sulaukti kažkokio atsako tikrai su kaupu pavyko įgyvendinti.

Ilgainiui susidarė skaitytojų būrelis, kuris vis paskaitinėja ir pakomentuoja nagrinėjamą temą, pagiria, pataria, ir, aišku, pakritikuoja. Būtent tie vis skaitantys skaitytojai ir yra tie didieji motyvatoriai, skatintojai kurti, rašyti toliau.

Net rašydamas nesijauti vienas, nes žinai, kad tas sukurptas tekstas anksčiau ar vėliau ne į sieną atsimuš, o pasieks adresatą.

Sutikus keletą žmonių gatvėje ir jų paklausus kaip jie apibūdintų žodį „nauda“, kai kurie sutriktų, bet paskui pasakytų, kad nauda jiems būtų, jei iš dangaus staiga nukristų maišiukas pinigų.

Ypač šiuo nemaloniuoju ekonomikos rodyklių nugarmėjimo žemyn laikotarpiu. Rašant tinklaraštį materialinės naudos beveik nėra - „komercinis bloginimas“ už kurį rašytojai kažką gauna labiau populiaresnis ten, už Atlanto, Amerikoje.

Didžiausia nauda man, kaip jau ir sakiau, yra ryšys tarp tavęs, tavo tekstų ir skaitytojo.

Temos iš gyvenimo

- Iš kur semiesi įkvėpimo, kaip randi temas?

-  Įvairiems tinklaraštininkams įvairios idėjos ateina į galvą įvairiai. Vieną kartą būna, eini - pamatai kažką ir pradeda mintys savaime dėliotis galvoje naujam straipsniukui.

Kitą kartą kažkur dalyvauji, važiuoji, kažką išbandai ir jau savaime būni nusiteikęs parašyti apie tai. Dar būna ir taip, kad idėjos užklumpa savaime, „tiesiog gyvenant“.

- Ko niekada nerašytum, kaip veikia autoriaus vidinė kontrolė?

-  Niekada sau neleisčiau parašyti, pavyzdžiui, apie Lietuvos „žvaigždučių“ gyvenimus, kurie baisingiausiai įdomūs žmonėms, nepasitenkinantiems vien savo gyvenimu.

Rašydamas ilgainiui apsipranti ir supranti ko skaitytojai tikisi iš tavęs ir tavo straipsnių, kas jiems aktualu, ir kas„užkabina“.

Tuo pačiu tai leidžia suprasti ir apie ką geriau nerašyti. Na, o pavyzdžiui kai kurių įrašų rašyti neleidžia tiesiog savi įsitikinimai.

- Internete – plačios galimybės ne tik rasti įdomios medžiagos, bet ir susipažinti. Kokie paskutiniai tavo atradimai tinkle?

-  Organizuodamas kasmetinį Lietuvos tinklaraštininkų susitikimą „BlogOut“, susipažinau su daugybe nuostabių žmonių, su kai kuriais vis palaikau ryšį iki šiol.

Galiu tik patvirtinti, kad internetas - duona kasdieninė. Negaliu išskirti kokio vieno dalyko. Jame kasdien randu kažką naujo ir netikėto. Sužinau kažką įdomaus ir sudominančio. Reikia tik paieškoti.

Nearti dirvonai

- Ko nepadaro Lietuvos tinklaraštininkai, gal yra neišnaudotų nišų ir galimybių?

-  Lietuvos tinklaraštininkai galėtų dar efektyviau ir labiau rodyti savo privalumus prieš tradicinę žiniasklaidą. Taip pat neabejoju, kad tinklaraščiai galėtų tapti didesniais įvairių socialinių akcijų populiarintojais.

- Ką manai apie ateitį – kaip vystytis internetas ir žmogus, ar asmeniniai blogai bus populiariausi ir kodėl?

-  Asmeniniai tinklaraščiai gyvuos visada. Vieni autoriai baigs rašyti, kiti pradės. Žmonėms visada bus įdomu sužinoti paprasto žmogaus subjektyvią ir tuo pačiu objektyvią nuomonę.

Visada bus gera pamatyti, kaip žmogus išraizgo savo mintis ir pateikia jas skaitytojui. Ar bus populiariausi - laikas parodys.

Neabejoju, kad internetas kuo toliau, tuo labiau užims vis didesnę ir didesnę žmogaus gyvenimo dalį. Žmonės mėgausis jo teikiamais privalumais, tik turės visada turės jausti valią ir pažaboti virtualiojo draugo neigiamą pusę.

Linkiu visiems ir toliau retkarčiais parašyti tikrą laišką ar atvirlaiškį vietoje elektroninio ar tiesiog vietoj socialinio tinklapio aplankymo susitikti su savo senais pažįstamais prie kavos puodelio.