Lietuva pagal moterų ir vyrų lygias galimybes neatsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau mūsų šalyje vyrai vis dar gauna didesnius atlyginimus, daugiau jų yra vadovaujamuose postuose. Apie lyčių lygybę, planuojamas naujoves šioje srityje naujienų agentūra ELTA kalbėjosi su socialinės apsaugos ir darbo viceministrui, Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos pirmininku Audriumi Bitinu.
– Kokia šiuo metu yra situacija moterų ir vyrų lygių galimybių srityje Lietuvoje? Kaip atrodome kitų Europos šalių kontekste?
– Daugeliu nustatytų rodiklių Lietuva neatsilieka nuo ES vidurkio. Štai moterų užimtumo lygiu (58,7 proc.) Lietuva viršija ES vidurkį (58,2 proc.). Moterų ir vyrų užimtumo lygio skirtumo rodikliu Lietuva yra viena iš pirmaujančių ES. Taip yra ne dėl aukšto moterų užimtumo lygio, o dėl žemo vyrų užimtumo lygio. Kita vertus, valstybėse, pasižyminčiose aukštu moterų užimtumo lygiu, daug moterų dirba nepilną darbo dieną.
Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumo ES 2009 m. vidurkis pramonėje, statyboje ir paslaugose – 17,1 proc., Lietuvoje – 15,3 proc. o, tarkime, Slovėnijos – tik 3,2 proc., Italijos – 5,5 proc., tačiau Čekijos – 25,9 proc., Austrijos 25,4 proc. Lietuvoje tik dvejose srityse moterų ir vyrų atlyginimų skirtumo vidurkis yra vyrų nenaudai: tai švietimas ir statybos. Visose kitose srityse aukštesnis vyrų atlyginimo vidurkis.
Darbo rinkos profesinės ir sektorinės segregacijos pagal lytį rodikliu Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio. Kasdieniame gyvenime plika akimi matyti vadinamosios moteriškos ir vyriškos profesijos. Kita akivaizdi tiesa – kuo aukštesnės pareigos, tuo daugiau vyrų. Smarkiai vyrų nenaudai skiriasi moterų ir vyrų vidutinė gyvenimo trukmė, taip pat ir vidutinė sveiko gyvenimo trukmė.
– Kodėl apskritai svarbu užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes? Ar šalies tarnybos, atsakingos už moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą, tinkamai atlieka funkcijas?
– Moterų ir vyrų lygybė kaip visuotinai pripažintas ir įteisintas tikslas yra neginčijamai svarbi sritis dėl daugelio priežasčių. ES buvo atliktas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad bendrasis vidaus produktas (BVP), jei būtų efektyviai ir lygiaverčiai su vyrais panaudotas moterų potencialas darbo rinkoje, Lietuvoje išaugtų apie 20 proc., ir tai būtų šeštoji vieta ES. Daugiausiai išaugtų Maltos, Graikijos, Nyderlandų BVP. Taigi nelygybės mastai Lietuvoje nėra didžiausi ES.
Kitas aspektas – socialinis teisingumas. Ir moterys, ir vyrai yra lygiaverčiai. Įstatymas nustato ir darbdavių, švietimo ir mokslo institucijų pareigas užtikrinant moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimą praktikoje, jo įgyvendinimą prižiūri Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Bet kuris žmogus, manantis, kad patyrė diskriminaciją dėl lyties, gali pateikti skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, gauti su tuo susijusių nepriklausomų konsultacijų. Be to, ne ieškovas turi įrodyti, kad patyrė diskriminaciją, o atsakovas turi įrodyti, kad jokios diskriminacijos nebuvo.
– Šiuo metu Lietuvoje vyrų atlyginimai yra net 20 proc. didesni nei moterų. Kodėl taip yra? Kaip ir kada planuojama keisti šią situaciją?
– Atlyginimo skirtumo priežasčių yra nemažai. Viena iš jų – kuo aukštesni postai, tuo moterų juose mažiau, o tai lemia ir atlyginimų vidurkį. Kodėl mažiau moterų priimant sprendimus? Ši problema savo ruožtu turi bent kelias „šaknis“. Pavyzdžiui, moterys mažiau linkusios balsuoti už kitas moteris rinkimuose, vyrams dar sunkiai priimtina, kad galių santykis gali keistis moterų naudai.
Visa tai tiesiogiai susiję su įsitvirtinusiais stereotipais apie moters ir vyro vietą visuomenėje, darbo rinkoje. Šias gilumines priežastis panaikinti vien teisės aktais nerealu. Reikia ilgesnio laikotarpio ir švietėjiškų priemonių. Esame labai dėkingi mūsų aktyvioms moterų organizacijoms, universitetiniams lyčių studijų centrams, profesinių sąjungų moterų centrams, kitiems suinteresuotiems asmenims, vykdantiems įvairius tikslinius tęstinius projektus, skirtus požiūrio keitimui, mokymams.
– Kokie šalies ūkio sektoriai šiuo metu yra moteriškiausi, t.y. kuriuose dirba daugiausiai moterų? Kokios yra populiariausios moteriškos profesijos? Kaip šiais dviem požiūriais pasikeitė situacija per pastaruosius 10 metų?
– Niekam ne naujiena, kad labiausiai moteriškas – paslaugų sektorius, sveikatos apsaugos, socialinės, švietimo, prekių pardavimo, apgyvendinimo ir maitinimo, finansų ir draudimo paslaugos. Vyriškiausi sektoriai – statybos, transportas, kasyba, sandėliavimas. Valstybės sektoriuje moterų dirba daugiau nei privačiame. Štai ir dvi iš trijų aukščiausių valstybės vadovų – moterys.
Vis dėlto šiandien moterų vadovių Lietuvoje yra mažiau nei vyrų. Moterų verslas sudaro apie 30 proc. šalies verslo. Kokie pokyčiai galėtų pagerinti šią situaciją ir padidinti moterų verslininkų skaičių, kad mes labiau priartėtume prie ES? – Lyginant su kitomis ES šalimis, nesame blogiausi: Europos Komisijos (EK) duomenimis, Lietuvoje moterų stambaus verslo kompanijų valdybose yra tik 13 proc., bet net ir tai viršija ES vidurkį (12 proc.). Moterų stambaus verslo kompanijų vadovių Lietuvoje tėra 3 proc., ir tai atitinka ES vidurkį.
Siekiant pagerinti padėtį šioje srityje, padidinti moterų skaičių stambiųjų verslo įmonių valdybose, EK narė, atsakinga už lyčių lygybę Vivjana Reding (Viviane Reding) ėmėsi iniciatyvos skatinti stambiausias verslo kompanijas padidinti moterų skaičių valdybose. Valstybės narės irgi pakviestos prisijungti prie šios iniciatyvos.
– Kalbant apie šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, moterys dažniau atsisako savo karjeros planų ar juos nutraukia, kad galėtų rūpintis šeima, buitimi. Žinoma, jos dažniausiai eina ir vaiko priežiūros atostogų. Galbūt yra planų, kaip artimiausiu metu būtų galima paskatinti dažniau tokių atostogų išeiti ir vyrus? Kaip tai planuojama padaryti?
– Valstybė suteikia galimybę ir teisę, bet apsispręsti turi patys žmonės. 2006 metais įteisinus tėvystės atostogas, iki vaikui sueis mėnuo, irgi buvo daug skeptikų, sakančių, kad vyrai jų neis, kad tai nevyriška. Tuo tarpu kasmet vis daugiau tėvų pasirenka šią galimybę – iki mėnesio laiko padėti vaiko mamai, pabūti su kūdikiu. Pamenate tuo metu vykusį projektą „Tėvystė veža“? Jo šūkis tapo visuotinai naudojamas, atpažįstamas. Siekiame to, kad visuomenė kuo palankiau vertintų vaiko augimo džiaugsmų ir rūpesčių lygiavertį pasidalijimą šeimoje, nebūtinai vaiko priežiūros atostogų metu, bet apskritai, jam augant, einant į mokyklą, renkantis gyvenimo kelią.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Virginija Vervečkaitė.