Kiekvieną vasarą vis daugiau žmonių keliauja į pievas ir miškus rinkti laukinių vaistinių augalų. Rūpinimasis sava sveikata – tik viena iš priežasčių. Daug dažniau vaistažolės renkamos pardavimui, o kai kuriems kaimų gyventojams toks verslas – papildomas pragyvenimo šaltinis.
Žurnalas „Forbes“ sudarė devynių vaistinių žolių, kurių supirkėjai nori labiausiai, sąrašą.
Pievinė akišvietė (lot. Euphrasia officinalis)
Pievinė akišvietė (lot. Euphrasia officinalis) („Forbes“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Jau pats šios vaistinės žolės pavadinimas nusako jos naudą – vaistažolė naudojama akių ligų gydymui. Vaistais, kurių sudėtyje yra pievinės akišvietės, gydomas konjunktyvitas, miežis, glaukoma, katarakta. Kai kurie tvirtina, kad žolė gydo nuo toliaregystės ir gerina regėjimą, todėl vaistažolės vartojamos ne tik vidiniam gydymui, bet ir ant akių dedami kompresai.
Baltoji sidabražolė (lot. Potentilla alba)
Baltoji sidabražolė (lot. Potentilla alba) („Forbes“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Sidabražolių visame pasaulyje yra daugiau nei 300 rūšių, o bene geriausiai žinoma – žąsinė sidabražolė. Gamtoje rasti baltąją – labai sunku. Vaistažolė, lengvai supainiojama su laukinėmis žemuogėmis, sunkiai pastebima, todėl nieko stebėtino, kad supirkėjams jų nuolat trūksta. Vertingiausia vaistams dalis – žemėje. Iš baltosios sidabražolės šaknų gaminami nuovirai ir tinktūros stiprina kraujagyslių sieneles, gerina kraujo sudėtį, normalizuoja kepenų funkciją, taip pat padeda atsigauti po infarkto, insulto. Pastaraisiais metais vaistažolė aktyviai naudojama gydant skydliaukės ligas.
Skėtinė marenikė (lot. Chimaphila umbellata)
Skėtinė marenikė (lot. Chimaphila umbellata) („Forbes“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Skėtinės marenikės rinkimas – varginantis procesas. Norėdami užpildyti pasiimtą krepšį, po mišką turėsite vaikščioti ne vieną valandą. Be to, šis augalas kai kuriose vietovėse – nykstantis. Vaistažolė buvo gerai žinoma Amerikos indėnų, o JAV bei Kanados fitoterapijos specialistai ir dabar ją noriai vartoja. Indėnai tikėjo, kad vaistažolėse besikaupianti medžiaga gali sunaikinti inkstų akmenis. Taip pat tinktūromis bei arbatomis gydomos inkstų, šlapimo pūslės ligos, skrandžio, dvylikapirštės žarnos opos, vandenligė, gastritas, kolitas ir cistitas.
Balinis ajeras (lot. Acorus calamus)
Balinis ajeras (lot. Acorus calamus) („Forbes“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Manoma, kad į mūsų šalies pelkes ajerai atkeliavo kartu su totoriais. Jie tikėjo, kad ajero šakniastiebiai išvalo vandenį. Oficialioje medicinoje ajero šakniastiebiai naudojami gydant gastritą, dieglius, inkstų, kepenų, tulžies pūslės ir kitas ligas. Taip pat juo gydoma tuberkuliozė, nervų sistemos ligos ir netgi alkoholizmas.
Mažalapė liepa (lot. Tilia Cordata)
Mažalapė liepa (lot. Tilia Cordata) („Forbes“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Šio medžio žiedų nuovirai ir antpilai – populiariausi liaudiški vaistai nuo peršalimo. Liepa pasižymi karščiavimą mažinančiu, priešuždegiminiu poveikiu. Žieduose yra flavonoidų junginių, karotino, vitamino C, eterinių aliejų, cukrų ir taninų. Tarp supirkėjų šie žiedai, rodos, turėtų būti visai nepopuliarūs, kadangi liepų gausu visur. Tačiau iš tiesų liepžiedžius galima skinti tik 10–15 dienų per metus, o jie renkami turi būti tik sausu oru ir už miesto ribų. Štai kodėl vaistažolių supirkėjai rankas išskėtę laukia liepžiedžių rinkėjų.
Dėmėtoji gegužraibė (lot. Orchis Maculata)
Dėmėtoji gegužraibė (lot. Orchis Maculata) („Forbes“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Iš tiesų ši vaistažolė truputį primena orchidėją – apie tai kalba jos lotyniškasis pavadinimas. Tačiau šios žolės žiedynai padengti tamsesnėmis dėmėmis, todėl liaudyje kartais galima išgirsti ir kitą jos pavadinimą – gegutės ašaros. Vaistams naudojami šios vaistažolės gumbai. Gegužraibė tinka gydyti virškinamojo trakto ligas: gastritą, opą ir t.t. O liaudyje neretai gegužraibė naudojama gerinti vyrišką potenciją.
Vienašalė užgina (lot. Orthilia Secunda)
Vienašalė užgina (lot. Orthilia Secunda) („Forbes“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Mokslinė medicina į šią vaistažolę žvelgia atsargiai. Augalas turi priešuždegiminių, diuretinių ir tonizuojančių savybių. Juo gydomos įvairios ginekologinės ligas, o internete sklando moterų, kurioms tradicinis gydymas nepadėjo kovoti su nevaisingumu, istorijos. Augalas taip pat padeda gydyti šlapimo nelaikymą, hemorojų.
Mėlynoji rugiagėlė (lot. Centaurea cyanus)
Mėlynoji rugiagėlė (lot. Centaurea cyanus) („Forbes“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Tradicinėje medicinoje iš šio augalo gamina diuretikus. Liaudies medicinoje užpilais ir nuovirais gydomos akių ligos. Taip pat galima paruošti valomąjį losjoną – tereikia 50 gramų šviežių žiedų užpilti verdančiu vandenių, leisti atvėsti, perkošti ir valyti veidą ryte ir vakare.
Beržas (lot. Betula Pendula)
Beržas (lot. Betula Pendula) („Forbes“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Beržai įprasti visoje Lietuvoje, tačiau laiko prisirinkti jų pumpurų – ne tiek ir daug. Ankstyvą pavasarį surinkti pumpurai turi būti džiovinami ne aukštesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje. Iš pumpurų pagamintos tinktūros naudojamos kaip priešuždegiminiai vaistai, diuretikai. Tiesa, žmonėms, turintiems inkstų funkcijos nepakankamumą, šių vaistažolių reikėtų vengti.
