Jos duomenimis, 92 proc. Lietuvos gyventojų (86 proc. ES) pritaria didelio masto ES investicijoms į atsinaujinančių išteklių energiją, tuo metu 86 proc. (85 proc. ES) įsitikinę, jog priklausomybę nuo energijos gamintojų už ES ribų sumažėtų padidinus pastatų, transporto ir prekių energijos vartojimo efektyvumą.
Be to, 89 proc. Lietuvos gyventojų (82 proc. ES) pritaria bendram ES šalių narių energijos pirkimui iš kitų šalių tam, kad ji būtų gauta geresne kaina, tuo metu 78 proc. (81 proc. ES) teigė, kad patys ėmėsi mažinti savo energijos vartojimą.
Sausio 12–vasario 6 dienomis Eurobarometro apklausoje 27 ES šalyse narėse apklausti 26,5 tūkst. gyventojų. Lietuvoje apklausti 1003 respondentai.
Sankcijoms Rusijai pritaria 84 proc. Lietuvos gyventojų
Didžioji dalis Europos Sąjungos (ES) gyventojų pritaria sankcijoms Rusijai, Lietuvoje šis skaičius siekia 84 proc., rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa.
Jos duomenimis, 98 proc. Lietuvos gyventojų (91 proc. ES) pritaria humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimui, 94 proc. – tam, kad ES priimtų nuo karo bėgančius žmones (88 proc. ES).
Finansinės pagalbos Ukrainai teikimui pritaria 92 proc. Lietuvos gyventojų (77 proc. ES), o sankcijoms Rusijos valdžiai, įmonėms ir piliečiams – 84 proc. apklaustųjų Lietuvoje (74 proc. ES).
Apklausa rodo, kad didelė dauguma Europos gyventojų ir toliau pritaria Rusijos valstybinių žiniasklaidos organizacijų transliacijų draudimui – 67 proc. ES ir 82 proc. Lietuvoje, o tam, kad Bendrija finansuotų karinės įrangos pirkimą ir tiekimą Ukrainai ES pritaria 65 proc., o Lietuvoje – 88 proc. gyventojų.
Kaip pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, mūsų šalyje 62 proc. gyventojų išlieka patenkinti Europos Sąjungos veiksmais reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje, ES tokios nuomonės laikosi 56 proc. apklaustųjų.
Taip pat 86 proc. Lietuvos gyventojų pritaria bendrai ES valstybių narių gynybos ir saugumo politikai – ši dalis išliko nepakitusi nuo praėjusios vasaros, o tam nepritarė 7 proc. apklaustų Lietuvoje. ES šie skaičiai atitinkamai yra 77 ir 16 procentų.
Lietuvoje 91 proc. gyventojų (80 proc. ES) mano, kad valstybių narių atliekamas karinės įrangos pirkimas turėtų būti geriau koordinuojamas, o 88 proc. – kad ES reikia didinti karinės įrangos gamybos pajėgumus (69 proc. ES).
