Apklausos rezultatai parodė, kad Seimo narių nuomonė Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimu gerokai skiriasi nuo juos išrinkusių gyventojų nuomonės.
Manančių, jog Lietuva yra visiškai energetiškai priklausoma tarp verslininkų yra 82 proc., gyventojų – 88 proc., o tarp Seimo narių – 66 proc. Tiesa, nė vienas respondentas nepasirinko teiginio, kad Lietuva yra visiškai energetiškai nepriklausoma. 24,5 proc. Seimo narių Lietuvą įvardijo kaip energetiškai nepriklausomą tik iš dalies.
Tyrimą dėl Lietuvos energetinės padėties vertinimo birželio mėnesį atliko rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“. Apklausai dėl pastaruoju metu daug vertinimų viešojoje erdvėje sulaukusios temos buvo pasirinktos trys visuomenės grupės: šalies gyventojai, verslininkai ir Seimo nariai.
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad gerus kaimyninius santykius su Rytų partneriais vardan energetinės nepriklausomybės aukoti linkę 12 proc. Seimo narių. Tuo tarpu 81 proc. Seimo narių mano, kad vienodai svarbu ir energetinė nepriklausomybė, ir geri kaimyniški santykiai su Rusija. 7 proc. Seimo narių geriau norėtų būti priklausomi, tačiau nesusipykę su kaimynais.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus teigimu, klausiami apie suskystintų dujų terminalo reikalingumą, kuris leistų įsigyti dujas iš kitų pasaulio valstybių, respondentai buvo labiau vieningi – didžioji dauguma pritarė jo reikalingumui (89 proc. gyventojų, 91 proc. Seimo narių ir 89 proc. verslininkų).
Net 75 proc. gyventojų teigė manantys, jog dujų kaina Lietuvai nėra teisinga ir 79 proc. gyventojų norėtų, kad valstybė atskirtų dujų tiekimo veiklą nuo perdavimo veiklos magistraliniais vamzdynais, nes tuomet atsirastų sąlygos dujas tiekti daugiau įmonių.
„Gyventojai, kurie teigė, kad dujų kaina Lietuvai nėra teisinga, ją lygino su kaina kitoms Europos šalims. Be to, jų teigimu, ji visiškai neatitinka pragyvenimo lygio šalyje. Tuo tarpu kainos teisingumu įsitikinę gyventojai nebuvo linkę jos apskritai vertinti. Pasak jų, dujos už tokią kainą yra perkamos tik todėl, kad šiuo metu paprasčiausiai nėra kito pasirinkimo“, – pasakojo S. Olencevičius.
Energetinio saugumo centro direktoriaus Audriaus Brūzgos komentaras:
Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenė atidžiai seka pastaruoju metu viešojoje erdvėje vykstančią diskusiją apie Lietuvos energetinį saugumą ir iš esmės palaiko Vyriausybės planus, nukreiptus į šalies energetinio saugumo stiprinimą.
Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimas šiandien yra kaip niekad aktualus. Mūsų šalis vis dar neturi alternatyvių dujų tiekėjų, moka brangiausiai už dujas ES, neturi elektros jungčių su ES, suskystintų dujų terminalo, o po Ignalinos AE uždarymo tapo dar labiau priklausoma nuo elektros importo iš vieno šaltinio. Europos Sąjungoje, ko gero, tik Latvijoje yra panašiai grėsminga padėtis.
Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtinti prioritetai ir konkretūs žingsniai, kuriais siekiama energetinės nepriklausomybės. Iki 2020 m. planuojama diversifikuoti energijos importą, didinti vietinę elektros gamybą ir liberalizuoti rinką.
Per pastaruosius dvejus metus buvo itin daug padaryta stiprinant vidinį elektros perdavimo tinklą ir vystant tarptautinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus. Labai svarbu, kad Seime neužstrigtų Dujų ir Elektros energetikos įstatymų svarstymai, kuriuos priėmus būtų galima vykdyti konkrečius darbus, reikalingus elektros rinkos vystymui ir dujų rinkos liberalizacijai.
Apklausa buvo atlikta gegužės-birželio mėnesiais. Jos metu buvo apklausti 1007 Lietuvos gyventojai, 512 verslininkų ir 102 Seimo nariai.
