1. Argentinoje dingo smulkūs pinigai – niekas nežino kodėl
Įsivaizduokite: jūs atėjote į prekybos centrą, o ten jūsų atsiprašinėja ir sako, kad šiandien nieko nepardavinės. Tada jūs užsukate į mažą krautuvėlę nors pieno butelį nusipirkti. Kasininkui paduodate kupiūrą, o jis jums vietoje grąžos ištiesia saldainių dėžutę. O jūs laikotės dietos. Jūs sėdate į autobusą, bet neturite smulkių pinigų bilietui įsigyti. Vairuotojas supranta jūsų problemą ir pasisiūlo jūsų kupiūrą iškeisti į smulkius pinigus, kurių vertė ... 60 kartų mažesnė.
Prekyba
Analogiškas mistiškas smulkių pinigų trūkumas susidarė prieš keletą metų Argentinoje. Niekas gerai nesupranta, kur staiga dingo visos monetos šioje trečiojoje pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikoje. Argentinos vyriausybė kaltino eilinius piliečius, kad jie neva kaupia ar net perlydo monetas dėl santykinai didelės metalo kainos. Žmonės kaltino vyriausybę, kad ši nenukala pakankamo monetų kiekio, nors 2008 metais buvo pagaminta 500 milijonų smulkių monetų. Kaip ten bebūtų, bet situacija su smulkiais pinigais blogėjo kiekvieną dieną.
Prekyba virto nakties košmaru. Visiškai nebebuvo iš kur duoti grąžą. Didelės parduotuvės paprasčiausiai užsidarė, o mažos vietoje grąžos pirkėjams visaip piršo bulvių traškučius ir šokolado plyteles. Net bankai – namai, kur gyvena pinigai, nustatė monetų išdavimo į vienas rankas limitą, nepaisydami vyriausybės grasinimų, kad tokie apribojimai užtrauks jiems dideles baudas.
Prekyba
Labiausiai pasisekė Buenos Airių autobusų vairuotojams. Jie už važiavimą priimdavo tik tam tikro nominalo monetas. Tuo laikotarpiu jie gerai uždirbo, pardavinėdami monetas už tokią kainą, kuri daug kartų viršijo nominalą.
2. Verslininkai spausdina savo pinigus
1862 metais, kada Amerikoje jau antrus metus vyko pilietinis karas, vyriausybės nukaldintos monetos dingo iš apyvartos.Vystyti kokį nors verslą tiesiog buvo neįmanoma, kadangi vyriausybė skilo į dvi dalis, ir kiekviena iš jų ėmė spausdinti savas popierines kupiūras.
Monetos
Galų gale, įvairios verslininkų organizacijos ėmė spausdinti savus piniginius ženklus, kurie šiandien žinomi kaip Pilietinio karo žetonai. Tie žetonai cirkuliavo ir tarp parduotuvių savininkų, ir tarp kariškių, jais naudojosi ir eiliniai piliečiai. Paprastai ant žetono buvo nurodoma arba jį nukaldinusios organizacijos pavadinimas ir buvimo vieta, arba koks nors patriotinis lozungas (ar keletas tokių lozungų), pavyzdžiui: „Jeigu matai, kad kažkas bando suplėšyti Amerikos vėliavą – nušauk jį vietoje“.
Monetos
Problema buvo ta, kad dėl tos priežasties, jog Amerikos ekonomika vis dar buvo susieta su aukso standartu, kiekvienas atspausdintos arba nukaltos valiutos egzempiorius buvo susietas su tam tikru vyriausybės saugyklose laikomo aukso kiekiu.
O tai reiškia, kad visi didžiuliais kiekiais cirkuliavę „privatūs pinigai“ faktiškai nieko nebuvo verti.
Moneta
Viskas baigėsi tuo, kad 1864 metais įsikišo federalinė vyriausybė, griežčiausiai uždraudusi įvairiausių žetonų, bilietų ir kuponų cirkuliaciją. Pažeidėjams buvo nustatyta bausmių sistema – nuo dviejų tūkstančių dolerių baudos iki penkerių metų kalėjimo.
3. Britanijos laivas, spausdinantis pinigus
Įsivaizduokite: jūs atsirakinate savo pašto dėžutę ir randate pilną paketą pinigų.
Jūs skubate pasidalinti netikėtu džiaugsmu su draugais, bet paaiškėja, kad kiekvienas iš jų gavo lygiai tokį patį siuntinį. Kitą dieną pašto dėžutėje jūs randate dar daugiau pinigų. Praeina kiek laiko, ir pinigų nebėra kur dėti. Vėjas nešioja juos kelyje kaip nukritusius medžių lapus rudenį. Laikraščiuose pasirodo skelbimų, siūlančių įsigyti pinigų už popieriaus, ant kurio jie atspausdinti, kainą...
Pinigai
Pirmasis amerikiečių bandymas atspausdinti popierinių pinigų buvo padarytas 1775 metais, pačioje Nepriklausomybės karo pradžioje. Kontinentinis kongresas (būsimųjų JAV įstatymų leidybos organas) išleido banknotų, žinomų kaip „kontinentiniai doleriai“ - jais buvo planuojama padengti karines išlaidas. Ekonomika tuo metu dar nebuvo susieta su aukso standartu, tad kontinentinis doleris niekuo nebuvo padengtas.
Britanijos Karinis jūrų laivynas, siekdamas sutrukdyti priešo planams, įrengė analogišką pinigų spausdinimo mašiną kariniame laive „Phoenix“, stovinčiame Niujorko uoste, ir ėmė spausdinti suklastotus kontinentinius dolerius. Tai buvo pirmoji istorijoje karinė finansinė diversija.
Planas buvo toks: sugriauti pasitikėjimą naujaisiais pinigais, sužlugdyti Amerikos ekonomiką ir atvesti Britaniją į pergalę. Klastočių kokybė buvo gana gera, ir netrukus jos iš tikrųjų užtvindė rinką. Naujakuriai amerikiečiai, kaip britai ir buvo numatę, ėmė įtariai žiūrėti į kontinentinį dolerį ir jo atsisakydavo. Niekas nebenorėjo tokiais pinigais atsiskaitinėti.
Pinigai
Britai buvo taip įsitikinę savo sumanymo sėkme, kad net neslėpė to, ką darė. 1777 metais jie dėdavo į Niujorko laikraščius skelbimus, kuriuose buvo siūloma pirkti suklastotų popierinių pinigų už popieriaus kainą. 1781 metais suklastoti banknotai kontinentinį dolerį pavertė visiškai beverčiu, ir Kongresas nutarė išimti šiuos pinigus iš apyvartos.
4. Infliacija Vengrijoje - 13 600 000 000 000 000 procentų
Įsivaizduokite situaciją – jūs nueinate į duonos parduotuvę, o priėjęs prie kasos susigriebiate namuose palikęs piniginę. Jūs atsidūstate, dedate duonos kepalėlį ant lentynos ir bindzinate namo atsinešti pinigų. O sugrįžęs, nepraėjus nė valandai, matote, kad kepalėlio kaina jau du kartus didesnė. Kitą dieną tokio pačio kepalėlio kaina pakyla dar penkis kartus. O mėnesio pabaigoje už duonytę jau tenka pakloti tiek, kiek kažkada sumokėjote už savo šiek tiek padėvėtą automobilį...
Pinigai
1945-1946 metais Vengrija išgyveno, ko gero, pačią sparčiausiai augančią hiperinfliaciją pasaulio istorijoje. Per savo kulminaciją ji siekdavo 200 procentų per dieną, kainos padvigubėdavo kas 15 valandų.
Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje Vengrija, kaip ir kitos šalys, nukentėjusios per Pirmąjį pasaulinį karą, buvo kamuojama infliacijos, dėl kurios 1925 metais įvykdyta pinigų reforma. Vengrijos kroną pakeitė auksu padengta pengė, kuri tam tikrą laiką buvo pati stabiliausia valiuta regione. O po Antrojo pasaulinio karo Vengrija prarado daugiau kaip 40 procentų savo kapitalo. Be to, jai teko sumokėti didžiulę kompensaciją Sovietų Sąjungai, kuri sudarė maždaug 25-50 procentų Vengrijos biudžeto.
Pinigai
Vengrijos vyriausybė nesugalvojo nieko geresnio, kaip paleisti pilnu pajėgumu pinigų spausdinimo mašiną. Pengės vertė vis krito ir krito. Galų gale, teko išleisti 100 milijonų ir 1 milijardo pengių kupiūras.
Ir tik tada, kai buvo įvesta visiškai nauja, auksu ir užsieniniais vertybiniais popieriais padengta valiuta - „forintas“, laisvąjį kritimą pavyko sustabdyti. Liko kalnai išimtų iš apyvartos pengių.
Pinigai
