Krizė prasidėjo nuo investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo. Per tris krizės metus buvome liudininkais beprecedentinių įvykių. Pristatome tuos, kurie labiausiai pakeitė pasaulio finansų veidą.
2008 metų rugsėjo 15 d.
Tą dieną žlugo didžiausias investicinis bankas ir Volstrito legenda „Lehman Brothers“. Amerikos valdžia nusprendė jo negelbėti, nors prieš pusę metų bankui „Bear Stearns“ ji ištiesė pagalbos ranką. „Lehman Brothers“ tapo nemokus, nes jį sužlugdė bevertės paskolos, padengtos vertę prarandančiu nekilnojamu turtu. Bankui žlugus, krizė apėmė visą pasaulio finansų sektorių, nes bankininkai nustojo vieni kitais pasitikėti ir skolinti vieni kitiems tarpbankinėje rinkoje.
„Lehman Brothers“ bankas (Scanpix)
2008 m. Rugsėjo 18 d.
Didžiausios pasaulio draudimo kompanijos – AIG nacionalizavimas. Dėl „Lehman Brothers“ žlugimo ir problemų finansų rinkose kilo grėsmė legendiniam AIG, kuriame buvo apsidraudę milijonai amerikiečių. Paskui save kompanija galėjo patraukti daug mažų bankų ir draudimo įmonių, o tai galėjo sukelti JAV bankrotų bangą. Centrinis bankas FED nutarė skirti jos gelbėjimui 85 mlrd. dolerių. Federalinė valdžia tapo jos 80 proc. akcijų valdytoja.
AIG (nuotr. SCANPIX)
2008 m. Rugsėjo 28 d.
Finansų krizė atsirito į Europą. Vyriausybės pradėjo kelis mėnesius trukusią bankų, kuriems grėsė bankrotas, nacionalizaciją. Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo vyriausybės perėmė „Fortis“ banko kontrolę. Britanijos vyriausybė Škotijoje išpirko daugelį bankų grupės „Lloyds“ ir „Royal Bank“ Škotijoje padalinių. Vokietijoje vyriausybės paramos paprašė „Hypo Real Estate“.
2008 m. Spalio 3 d.
JAV kongresas patvirtino iždo sekretoriaus Henry Paulsono paruoštą bankų, kuriems gresia bankrotas, gelbėjimo planą. Prezidentas George'as Bushas iš karto jį pasirašė. Iš mokesčių mokėtojų kišenės blogų paskolų arba beverčių obligacijų išpirkimui buvo skirta 700 mlrd. dolerių. Mainais už paramą finansinės institucijos dalį savo akcijų atidavė federalinei valdžiai.
George Bushas (nuotr. SCANPIX)
2008 m. Spalio 7 d.
Islandijos premjeras paskelbė, kad šalis atsidūrė ant bankroto slenksčio. Didžiosios finansinės institucijos nustojo skolinti pinigus Islandijos bankams ir jie tapo nemokūs. Vyriausybė turėjo nacionalizuoti didžiausius bankus ir užtikrinti bankų depozitų vientisumą. Laikinai buvo įšaldytas savo vertę prarandančios Islandijos kronos kursas. Įsibaiminę krizės pasekmių islandai išėjo į gatves, tuo priversdami žlugti vyriausybę.
2008 m. Lapkričio 26 d.
„Dubai World“ - Dubajaus vyriausybės fondas paprašė pagrindinių bankų sustabdyti skolos, kurios vertė 60 mlrd. dolerių, mokėjimą. Biržose tai sukėlė šoką, nes Dubajus anksčiau buvo laikomas investicinio eldorado simboliu. Dubajaus bankrotas galėjo sukelti šoką susilpnėjusiame finansiniame sektoriuje, nes Europos ir Amerikos bankai galėjo nesurasti milijardų dolerių. Dubajų išgelbėjo Abu Dabi ir Saudo Arabijos parama, nes žlugimas galėjo pakenkti investavimo patikimumui arabų pasaulyje.
Dubajus (nuotr. SCANPIX)
2008 m. Gruodžio 12 d.
Bernardo Madoffo, didžiausios JAV istorijoje finansinės piramidės kūrėjo areštas. „Visa tai buvo vienas didelis melas, didelė apgavystė“ – prisipažino jis. Investuotojams, kurie patikėjo jam savo pinigus, jis atlygindavo pinigais tų, kuriuos vėliau sugundė į fondą. Kai krizė sustabdė naujus pinigų srautus, piramidė subyrėjo. Praėjus pusei metų, B. Madoffas, kurio įsipareigojimai klientams siekė 65 mlrd. dolerių, buvo nuteistas 150 metų kalėti.
Bernardas Madoffas (nuotr. SCANPIX)
2009 m. Vasario 13 d.
Senatas priėmė prezidento Baracko Obamos 789 mlrd. dolerių ekonomikos paramos planą. Į paketą buvo įtraukti mokesčių kreditai, dotacijos darbo vietų kūrimui, investicijoms į naująsias technologijas (tarkim, elektromobilių kūrimą), o taip pat infrastruktūrai (tarkim, 90 mlrd dolerių kelių tiesimui arba 40 mlrd. investicijoms į energetiką).
B. Obama (nuotr. Scanpix)
2009 m. Vasario 17 d.
Kritimas į vertybinių popierių biržos dugną - WIG20 nukrito iki 1328 punktų lygio.
Finansų rinkos ( Reuters/Scanpix nuotr).
2009 m. Birželio 29 d.
Bernardas Madoffas, didžiausios istorijoje finansinės piramidės kūrėjas, buvo nuteistas 150 metų kalėti. Iš varžytinių išparduodamas jo turtas, tarkim, prabangi rezidencija ant vandenyno kranto, Montauk vietovėje, Niujorko valstijoje. B. Madoffas bausmę atlieka Šiaurinėje Karolinoje esančiame Butnerio federaliniame kalėjime. Jo dienos mitybos racionui skiriama vidutiniškai 2,7 doleriai.
Bernardas Madoffas (nuotr. SCANPIX)
2010 m. Balandžio 23 d.
Graikija – pirmoji valstybė euro zonos istorijoje tampa nemokia. Atėnų vyriausybė oficialiai paprašo tarptautinių institucijų finansinės paramos. Reitingų agentūros sumažina Graikijos obligacijų reitingus. Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) gegužę patvirtino finansinę paramą, kurios vertė 110 mlrd. eurų, tačiau su sąlyga, kad bus laikomasi taupymo programos. Tai sukėlė masinius protestus Graikijoje.
Riaušės Graikijoje (nuotr. Elta)
2010 m. Lapkričio 4 d.
FED nusprendė prispausdinti 600 mlrd dolerių. JAV centrinis bankas priėmė tokį sprendimą tam, kad galėtų stimuliuoti Amerikos ekonomiką, kuriai pradėjo grėsti nauja recesijos banga. Tačiau dalis pinigų atiteko ne gamintojams kreditų pavidalu, bet spekuliaciniams akcijų pirkimams. Tai sukėlė didelį bumą finansų rinkose, kuris tęsėsi iki 2011 metų birželio pabaigos.
FED vadovas Benas Bernanke (Reuters/Scanpix nuotr.)
2010 m. Lapkričio 23 d.
Airija paprašo ES ir TVF finansinės paramos. Jos bankų sektorius buvo sugrautas NT rinkos krizės ir tarp indėlininkų kilusios panikos. Palūkanos už paskolas išaugo taip stipriai, kad valstybė jau nepajėgė jų aptarnauti. Airija, panašiai kaip ir Graikija, įsipareigojo laikytis taupymo politikos, kuri per ketvertą metų turėjo atnešti 15 mlrd. eurų. Šalis gavo 85 mlrd. eurų paramą. Viena iš Airijos krizės aukų tapo... žirgai, kurių saloje ganėsi apie 20 tūkst. Klestėjimo metais naujieji Airijos turtuoliai juos be perstojo pirko. Žirgai buvo tapę būtinu priedu prie naujo namo. Tačiau dėl krizės tokios prabangos jie turėjo atsisakyti.
Airija (nuotr. SCANPIX)
2011 m. Balandžio 6 d.
Portugalija – trečioji šalis po Graikijos ir Airijos, priversta prašyti ES ir TVF paramos. Scenarijus buvo panašus: investuotojai, regėdami Portugalijos ekonomikos problemas, tarkim, viešųjų finansų deficitą, pradėjo už riziką sau mokėti vis daugiau ir palūkanų normą pakėlė iki tokio lygio, kokio Lisabonoje esanti vyriausybė jau nesugebėjo aptarnauti. Portugalija gegužę trims metams gavo žadėtąją 78 mlrd. eurų paskolą ir dėl to išvengė bankroto.
Portugalija (Scanpix nuotr.)
2011 m. Rugpjūčio 1 d.
JAV priimtas sprendimas didinti valstybės skolinimosi limitą. Paskutiniu momentu respublikonai ir demokratai sutarė padidinti JAV skolos limitą dar 2,1 trln. dolerių. Priešingu atveju, Amerikos valdžios institucijos būtų turėjusios užsidaryti, kariai nebūtų gavę atlyginimų. Kongreso sprendimas vienok neišsprendė pernelyg didelio Amerikos įsiskolinimo problemos ir tai atvėrė kelius šalies skolinimosi reitingo sumažinimui.
2011 m. Rugpjūčio 4 d.
Europos centrinis bankas pradėjo supirkinėti šalių, kurios gresia bankrotas – Ispanijos ir Italijos – obligacijas. Tai buvo vienintelis būdas sustabdyti vertybinių popierių kainų nuosmukį ir padidinti jų pelningumą. Neseniai ECB euro zonos valstybių obligacijų išpirkimui skyrė beveik 56 mlrd. eurų ir taip pristabdė Ispanijos ir Italijos vertybinių popierių nuvertėjimą.
ECB prezidentas Jeao-Claud Trichet (Reuters/Scanpix nuotr).
2011 m. Rugpjūčio 6 d.
Reitingų agentūra sumažino JAV reitingą. Viena didžiausių reitingų agentūrų pirmą kartą istorijoje leido sau sumažinti JAV skolinimosi reitingą iki AA+. Akcijų rinkoje dėl to kilo didelė sumaištis – pirmąją rugpjūčio pusę indeksai prarado maždaug 20 proc. Investuotojai nustojo pasitikėti doleriu kaip pasauline rezervine valiuta ir puolė pirkti saugius frankus, auksą ir sidarbą.
2011 Rugsėjo 6 d.
Šveicariško franko kurso susiejimas su euru. Šveicarijos centrinis bankas, nesugebėdamas efektyviai sustabdyti augančios franko vertės, paskelbė, kad nustato minimalų keitimo kursą, kuris sudaro 1,2 franko už vieną eurą. Bankas teigia, kad priverstas taip elgtis, nes investuotojai, ieškantys saugaus užutekio, perka Šveicarijos frankus ir taip pervertina šalies nacionalinę valiutą. Efektas buvo šokiruojantis – frankas, lyginat su euru, atpigo 10 proc. Šveicarai nori silpnesnio franko, kad jų eksportas būtų pelningas, o turistai nevengtų Šveicarijos Alpių.
