Alma Vaitkunskienė
Komercinių bankų veikla kitais metais, kaip ir šiemet, pasižymės stabiliu, bet ne šuoliuojančiu augimu. Lietuvos banko prognozuojamas šalies BVP ir eksporto augimas leidžia tikėtis, kad galėsime didinti, visų pirma, paskolų, išduotų prekes eksportui gaminančioms įmonėms, skaičių ir apimtis, o taip pat ir vidaus rinkai tiekiančioms produktus ir paslaugas įmonėms, reikalui esant, pasinaudojant finansų inžinerijos priemonėmis, Invegos ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijomis.
Lizingo sandorių taip pat turėtų būti sudaryta daugiau nei šiemet, nes, augant eksportui, vežėjai tikisi didesnio skaičiaus užsakymų ir jau šiuo metu, remiantis trumpa vežėjų planų analize, planuoja 10-15 proc. sunkiosios technikos parko augimą. Neabejoju, kad toliau didės poreikis ir faktoringo paslaugoms, kurių apimtys ir šiemet gan sparčiai didėjo – Bankų asociacijos duomenimis, šių metų spalio mėn. pabaigoje faktoringo apimtys sudarė apie 449 mln. litų.
Taip pat, įvertinant tai, kad pastaruosius keletą metų iš eilės Lietuvoje mažėja nedarbas, būsto ir vartojamųjų paskolų apimtys turėtų augti, tačiau taip pat be didelių šuolių, nes tiek bankų, tiek klientų išmoktos krizės pamokos skatina ir skolintis, ir vertinti paskolos grąžinimo galimybes žymiai atsargiau.
Esu įsitikinusi, kad ateinančiais metais, bankams įgyvendinant diferencijuotą pagal skirtingus paslaugų tiekimo kanalus paslaugų kainodarą ir brangstant atsiskaitymų grynaisiais pinigais paslaugoms, didės atsiskaitymų negrynaisiais pinigais paslaugų apimtys naudojantis elektronine bankininkyste ir mokėjimo kortelėmis. Šią pozityvią tendenciją turėtų paskatinti galimybių naudotis elektroniniu parašu plėtra.
Kalbant apie Lietuvos verslo sąlygas, norėtųsi tikėtis, kad šios bus gerinamos, nes tai, ko trūksta, kad sėkmingai gyvuotų veikiančios Lietuvoje įmonės ir pradėtų verslą naujos, yra akivaizdu: laukiame, kad, pirma, mažėtų įmonėms tenkanti administracinė našta, antra, visoms įmonėms būtų sudaromos vienodai palankios sąlygos konkuruoti, ypač naudojimosi ES parama aspektu.
Prasidedant 2014-2020 ES programavimo laikotarpiui, svarbu įvertinti praėjusio programavimo laikotarpio pamokas ir užtikrinti ES struktūrinių fondų prieinamumą kuo didesniam įmonių skaičiui. Reikėtų daugiau vystyti verslo subjektų ilgalaikio finansavimo programas, paskirstant ES lėšas ne kaip negrąžintinas subsidijas, o paskolų forma per finansų inžinerijos priemones, valstybės įgyvendinamas kartu su finansų įstaigomis, nes tokios lėšos, įmonėms jas grąžinus, taps nacionalinėmis ir galėtų būti ir toliau panaudotos jau kitų įmonių verslo plėtrai paremti ir naujų inovatyvių projektų finansavimui.Taip žymiai padidėtų finansavimo išteklių pasiekiamumas mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Taip pat reikėtų, kad būtų kuo greičiau patobulinti įmonių bankrotą ir restruktūrizavimą reglamentuojantys teisės aktai, nes bankrotų ir restruktūrizavimo bylas Lietuvoje vykdant lėtai ir neefektyviai, kreditorių paskolintos lėšos negrąžinamos per ilgai ir dėl to negali būti efektyviai panaudojamos naujiems projektams finansuoti.
