Manote, kad daug mokate už vandenį? Lietuvoje yra teritorijų ir gatvių, kur iš čiaupo bėgančio vandens kaina beveik prilygsta prabangiam vynui, iškeltam iš nuskendusio „Titaniko“.
„Nueiti į tualetą kainuoja kelis litus, jei vandenį nuleidi. Iš parduotuvės pirkti geriamąjį vandenį ir plauti rankas pigiau negu iš vandentiekio“, – šmaikštavo šiaulietis verslininkas, plėtojantis verslą Vairo gatvėje. Kiek gi tuomet kainuoja stiklinė vandens atsigerti?
„Stebuklinga“ kaina
Visi esate girdėję istoriją, kaip Kristus pavertė vandenį vynu. Pasirodo, šiais laikais „stebuklų“ irgi būna. Tereikia įsigyti vandentiekio atkarpą, tiekti vandenį ir atlikti vamzdynų priežiūros bei remonto darbus. Tokia vieta mieste – ne tik Vairo gatvė, bet buvusi „Nuklono“ gamykla.
Paklausite, kaip gi čia yra, jei visi moka tą pačią kainą. Juk vandens kainą nustato Šiaulių miesto savivaldybės taryba, suderinusi su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Dabar galiojanti vieno kubinio metro šalto vandens kaina gyventojams yra 5,48 Lt (be PVM), įmonėms ar organizacijoms – 5,38 Lt (be PVM).
Vandenį miesto gyventojams ir įmonėms tiekia bendrovė „Šiaulių vandenys“. Jai pasipelnyti lyg ir nėra kaip, nebent skatinti gyventojus vartoti kuo daugiau vandens. Vairo gatvėje gyventojų nėra – ten įsikūrusi galybė įmonių, kurios tikrai nesuinteresuotos vartoti vandens netgi higienos reikmėms. Kodėl?
Vairo gatvėje įsikūrusios UAB „Sileka“ vadovas Sigitas Tvarijonavičius parodė apmokėtą sąskaitą už per mėnesį suvartotą šaltą vandenį. Sąskaita nemenka – suvartota 17 kub. m vandens, mokėtina suma 1914,72 Lt (su PVM). Padaliję gauname vieno kubinio metro kainą – 112,63 Lt. „Greta patalpas turintis žmogus suvartoja tik vieną kubinį metrą, bet už jį moka dar daugiau“, – stebėjosi verslininkas.
Kaip taip gali būti? Pasirodo, didžiąją kainos dalį sudaro ne išlaidos už suvartotą vandenį ir nuotekas, bet tinklo eksploatacijos darbai ir kt.
Kaina už vandenį – tik mažytė sąskaitos dalis
„Yra netektys – mokėkite! atliktas remontas – mokėkite! Pagal tas sąskaitas, kiek mes sumokame, visas vamzdynas turėtų būti vien sklendės. Priešais bėgo vanduo. Iš greta esančio autoserviso pranešė apie gedimą. Remontuoti neatvyko tris dienas! Aišku, sąskaitoje sumelė nemenka po to buvo. Darbus atliko kažkokia bendra Lietuvos ir Baltarusijos įmonė, nors buvo atvažiavę „Šiaulių vandenų“, po to – „City Service“ automobiliai. Tos kas mėnesį vandentiekį vis remontuojančios įmonės sąskaitas ir reikia apmokėti. Fantastiškas verslas! Bepigu tris dienas nevažiuoti remontuoti, juk nuostoliai vis tiek bus padengti. Reikėtų ir man vandentiekio dalį įsigyti“, – svarstė S. Tvarijonavičius.
Sąskaitas už suvartotą vandenį Vairo gatvės verslininkams pateikia UAB „Saulės valda“, kuri ir aptarnauja minėtus vandentiekio tinklus.
„Daug kartų bandėme susisiekti su bendrovės direktoriumi, deja, nepavyko – sekretorė vis patikindavo, kad jis „objekte“. Bandėme eiti į Savivaldybę, „Šiaulių vandenis“ aiškintis situacijos. Jie nieko negali padaryti, nes ne jų tinklai“, – sakė Andrius – labiausiai skriaudžiamas Vairo gatvėje patalpų turintis verslininkas, už vieną kubinį metrą mokantis daugiau nei 120 Lt.
Verslininkai niekada nežino, kiek už kubinį metrą vandens ir nuotekas jiems teks mokėti kitą mėnesį – suma priklausys nuo bendros Lietuvos ir Baltarusijos įmonės atliktų remonto darbų.
„Buvo atliekami remonto darbai Architektų gatvėje, bet sąskaitą turi apmokėti ir Vairo gatvė – suma padalinta visiems abonentams“, – piktinosi verslininkai.
Neišdegęs planas?
Pasidomėjome, kam gi priklauso Vairo gatvės vandentiekio tinklai. Pasirodo, jie beveik iki 2000-ųjų priklausė UAB „Šiauliai QUINGQI“ (buvusiai valstybinei įmonei „Šiaulių vairas“), kuriai 1995 m. nuspręsta pradėti bankroto procesą. Anot bankroto procedūrą vykdžiusio asmens, Vairo gatvėje esantys vandentiekio, nuotėkų, lietaus nuotėkų tinklai pirmiausia buvo už simbolinę kainą pasiūlyti įsigyti „Šiaulių vandenims“.
„Bendrovė kategoriškai atmetė pasiūlymą už 1000 Lt įsigyti tuos tinklus, esą jiems reikia daug investicijų. Tuomet tinklus įsigijo UAB „Atidumas“. Sklandė gandai, kad ketinama praplauti nemažai pinigų – vėliau parduoti tuos pačius tinklus savivaldybei, t. y. tiems patiems „Šiaulių vandenims“. Deja, valdžiai pasikeitus, tinklai liko „Atidumo“ nuosavybė. Ta pati bendrovė tuomet įsigijo vandentiekio tinklus ir kitų bankrutavusių ar reorganizuotų įmonių teritorijose – „Nuklone“ ir kitur“, – teigė UAB „Šiauliai QUINGQI“ bankroto procedūrą vykdęs asmuo.
UAB „Atidumas“ vėliau tapo UAB „Saulės valda“, kuri priklauso AB „City Service“ įmonių grupei.
Sutartiniai santykiai
UAB „Saulės valda“ direktorė Roma Janušonienė patvirtino, kad bendrovė anuomet nebrangiai iš bankroto administratorių įsigijo senųjų gamyklų – „Vairo“, „Nuklono“ – teritorijose buvusius vandentiekio ir nuotėkų tinklus.
„Tie tinklai jau tuomet buvo 30-35 metų senumo. Avarijų tik daugėja. Būna tam tikri „pūlinukai“, ypač pavasarį, kai išeina įšalas“, – teigė direktorė. Anot jos, Vairo gatvėje viso labo yra apie devynis abonentus, Architektų gatvėje – apie 25, kuriems „Saulės valda“ tiekia vandenį.
„Abonentams vandenį parduodame už tokią kainą, kokią yra patvirtinusi Šiaulių miesto savivaldybė. Sąskaitas pateikia „Šiaulių vandenys“. Didelė suma susidaro todėl, kad būna atliekami remonto darbai. Šias išlaidas paskirstome proporcingai suvartotam vandens kiekiui per tris mėnesius – paskaičiuojame vidurkį. Tiems, kurie suvartoja daugiau vandens, remonto kaina ir būna didesnė. Kai kuriuos nuostolius padengiame patys. Tai sutartiniai dalykai. Yra kaip yra“, – teigė R. Janušonienė.
Tai kodėl tuomet vieno kubinio metro vandens kaina toje pačioje gatvėje įsikūrusiems verslininkams skiriasi?
„Pasitelkiamas lygiateisiškumo principas. Magistralė turi daug atšakų. Jei kokioje nors atšakoje įvyko avarija, tiems vartotojams sąskaita ir pateikiama. Remonto darbus atlieka įmonė, turinti gerą įrangą ir paslaugas teikianti pigiau, – sakė UAB „Saulės valda“ direktorė. – Vairo gatvėje yra dideli vandens nuostoliai. Pavasarį ieškosime, kur yra problema. Sunku patekti pas savininkus, jie dažnai būna neįregistruoti. Norėtume tuos tinklus parduoti, bet pirkėjų nėra. Gal kas norite?“
Brangi išeitis
UAB „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius, paklaustas, ar bendrovė neketina įsigyti šių vandens ir nuotekų tinklų, tokią galimybę atmetė teigdamas, kad jiems reikia labai daug investicijų.
Ar nesvarstė Vairo gatvėje esančios įmonės prisijungti prie AB „Šiaulių vandenys“ tinklų?
„Paskaičiavome, kad prisijungdami prie Girulių gatvės, kurioje yra artimiausia „Šiaulių vandenų“ vandentiekio ir nuotekų atkarpa, turėtume investuoti apie 60 tūkst. litų“, – galimybę prie šios įmonės tinklų prisijungti atmetė UAB „Sileka“ vadovas. Šioje gatvėje įsikūrusioms įmonėms tokios investicijos – tikrai per didelės.
Povilas LUNGĖ