„Šiais metais energetika buvo karšta tema ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Lietuvos vardas ne kartą minėtas kaip teigiamas pavyzdys, kai būdavo kalbama apie energetinį saugumą ir konkurencijos rinkoje užtikrinimą“, - svarbiausius įvykius apžvelgdamas kalbėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Pasak ministro, gali būti skirtingų nuomonių, kaip pagal svarbą išrikiuoti įvykius nuo antros iki dešimtos vietos. Tačiau pirmoji vieta be konkurencijos atitenka „LitPol Link“ ir „NordBalt“ elektros jungčių užbaigimui. „Šį įvykį galime drąsiai vadinti ne tik svarbiausiu 2015 metais, bet ir istoriniu“, - pabrėžė R. Masiulis.
1. Baigtos „LitPol Link“ ir „NordBalt“ elektros jungtys
Gruodžio 14-oji jau įėjo į Lietuvos energetikos istoriją. Šią dieną Vilniuje simboliškai atidaryti „LitPol Link“ ir „NordBalt“ elektros tiltai, sujungę Lietuvą su Lenkijos ir Švedijos elektros sistemomis. Naujieji tiekimo šaltiniai ne tik padidins elektros tiekimo saugumą, bet ir užtikrins žemesnes kainas vartotojams. Ekonominę jungčių naudą vartotojai pradės jausti jau nuo 2016 m. sausio 1 dienos, kai įsigalios mažesni elektros tarifai.
2. Neberemiama brangesnės elektros gamyba termofikacinėse elektrinėse
2015-aisiais Vyriausybė apsisprendė naikinti visiems vartotojams milijonus eurų kainavusias elektros gamybos kvotas termofikacinėse elektrinėse bei Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose. Atlikti skaičiavimai patvirtino, kad teigiamas poveikis gerokai nusvers galimas neigiamas pasekmes. Iki 2015 metų pabaigos brangiai pagaminta elektra buvo reikalinga tiekimo saugumui užsitikrinti. Tačiau pradedančios veikti elektros jungtys į Lenkiją ir Švediją garantuos vartotojams tiekimo saugumą, tad nebeliko poreikio remti brangesnės elektros gamybą.
3. Pagerintas dujų tiekimo saugumo finansavimo modelis
Patvirtintas vadinamasis pajėgumų modelis - svarbi dujų sektoriaus reforma, kuri užtikrins dujų tiekimo saugumą bei proporcingą kiekvieno dujų sistemos naudotojo indėlį į tiekimo saugumo finansavimą. Net ir drastiškai sumažėjus dujų suvartojimui, ši reforma leido sumažinti daugelio energijos gamintojų ir pramoninių vartotojų išlaidas bei šilumos kainą galutiniams vartotojams.
4. Patvirtintas Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) finansavimas
2015m. spalį Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A. Briuselyje pasirašė trišalę sutartį su Europos Sąjungos Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) dėl ES finansinės paramos dujotiekių jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL). Pagal šią sutartį bendrovei „Amber Grid“ skirta 55 mln. eurų ES finansinė parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF). Investicijos į GIPL projektą Lietuvos teritorijoje sieks iš viso 136 mln. eurų. Bendra numatoma projekto vertė - 558 mln. eurų. Europos Komisija šį projektą vertina kaip vieną svarbiausių elementų kuriant Europos Energetikos Sąjungą.
5. Baigtos dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai statybos
Naujai nutiestas dujotiekis leidžia visiškai išnaudoti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus ir užtikrina regiono energetinį saugumą. Šiuo dujotiekiu Baltijos šalys galėtų apsirūpinti dujomis per Klaipėdos SGD terminalą, jei būtų nutrauktas jų tiekimas iš Rusijos. Klaipėda-Kuršėnai dujotiekio svarbą pripažino ir Europos Komisija, skyrusi projektui 45 proc. (27,5 mln. eurų) paramą. 110 km dujotiekis nutiestas per rekordiškai trumpą laiką– 27 mėnesius. Be to, išlaidos buvo mažesnės, nei planuota.
6. Duotas startas kurti regioninę dujų rinką
2015 m. sausio 14 d. energetikos ministras R. Masiulis kartu su Latvijos ir Estijos ministrais, atsakingais už energetiką, pasirašė Energijos tiekimo saugumo deklaraciją. Baltijos šalys įsipareigojo diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius ir maršrutus, modernizuoti energetikos infrastruktūrą, įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą bei užtikrinti skaidrias taisykles dujų sektoriuje Baltijos šalyse. 2015 m. spalio 16 d. Lietuvos energetikos ministras ir Latvijos ekonomikos ministrė Dana Reizniece-Ozola Rygoje pasirašė supratimo memorandumą dėl energetinio saugumo dujų srityje. Memorandumo tikslas – stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą užtikrinant alternatyvius gamtinių dujų tiekimo šaltinius. Tam bus panaudoti Klaipėdos SGD terminalas ir Inčukalnio požeminė dujų saugykla Latvijoje. Abi šalys taip pat sieks sukurti visapusiškai veikiančią, skaidrią ir konkurencingą regioninę gamtinių dujų rinką bei užtikrinti, kad Baltijos regiono rinkos dalyviai turėtų ilgalaikę prieigą prie šios rinkos.
7. Ignalinos atominės nutraukimo pažanga
2015 metai – ypatingai svarbūs Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukime. Sėkmingai išspręsti užtrukę klausimai dėl panaudoto branduolinio kuro konteinerių saugos bei užbaigti naujos panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) šaltieji bandymai. Rugpjūčio mėnesį taip pat pradėti Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) šaltieji bandymai. Lapkritį IAE ir vieno iš pagrindinių eksploatavimo nutraukimo projektų B1 rangovas konsorciumas „NUKEM Technologies GmbH – GNS“ pasirašė sutarties papildymą, kuriuo šalys atsisakė visų pretenzijų, dėl kurių vėlavo B1 projekto įgyvendinimas. Be to, teisiškai įtvirtintas naujas B1 projekto įgyvendinimo grafikas ir projekto įgyvendinimo galutinis terminas, o IAE įgavo realius įrankius kontroliuoti projekto progresą.
8. Pajudėjo ES fondų investicijos
Energetikos ministerija liepą pervedė daugiau nei 19 mln. eurų Energijos efektyvumo fondui (ENEF) – tai yra pirmasis ministerijos mokėjimas, įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą. ENEF, kuriam Energetikos ministerija pervedė 19 mln. eurų, teikia lengvatines paskolas centrinės valdžios viešiesiems pastatams atnaujinti ir garantijas miestų gatvių apšvietimui modernizuoti. Iš viso Energetikos ministerija 2015–2020 metais planuoja investuoti 658,5 mln. eurų ES fondų lėšų į energetikos sektoriaus projektus.
9. Įteisinta dvipusė elektros apskaita
2015 metais Lietuvoje sukurta nauja elektros vartotojų kategorija - elektros energiją gaminantys vartotojai. Įteisinus dvipusę apskaitą, sudaryta galimybė šiems vartotojams savo įrengtose saulės šviesos elektrinės gaminti elektros energiją savo reikmėms, nesuvartotą elektros energiją pateikti į elektros tinklus, o esant poreikiui vėliau ją pasiimti iš tinklų.
10. Įsibėgėjo biokuro birža
Biokuro birža „Baltpool“ atlaikė išbandymą – 2015 m. ne mažiau kaip pusę biokuro šilumos tiekėjai privalėjo įsigyti per biržą. Praktika patvirtino: per biržą perkamas biokuras – pigesnis. Nuo 2016 m. visas biokuras turės būti perkamas per biržą.
