Kaip matoma banko ekonomisto paskelbtoje statistinių duomenų lentelėje, bedarbių skaičius per šį laikotarpį šalyje sumažėjo 120 tūkstančių: nuo 211 tūkst. 2009 m. iki 91 tūkst. šįmet. Absoliučiame skurde gyvenančių žmonių Lietuvoje taip pat ženkliai sumažėjo. Prieš dešimtmetį tokių buvo kone pusę milijono, o 2019 m. jau apie 300 tūkst.
Akį ypač rėžia smarkiai pagerėję lietuvių gaunamų atlyginimų bei pensijų rodikliai. Štai 2009 m. minimalus atlyginimas prieš mokesčius Lietuvoje buvo vos 232 eurai, o 2019 m. pasiekė 555 eurus.
Tiesa, šioje vietoje svarbu pažymėti, kad naujausią rodiklį lėmė šįmet įsigalioję mokestiniai pakeitimai. Dėl sujungtų darbdavio ir darbuotojo mokamų mokesčių, nuo 2019 m. pradžios visų Lietuvos dirbančiųjų atlyginimas „ant popieriaus“ išaugo 1,289 karto. Todėl 430 eurų minimali alga staiga pavirto 555 eurais.
Kaip matoma N. Mačiulio pateiktoje lentelėje, daugiau nei pusantro karto šoktelėjo ir vidutinis Lietuvos gyventojų atlyginimas po mokesčių. 2009 m. jis buvo 464 eurai, o 2019 m. – jau 782 eurai. Vidutinė senatvės pensija per dešimtmetį išaugo nuo 235 iki 358 eurų.
Visgi vienas labiausiai stebinančių „Swedbank“ ekonomisto pateiktų skaičių yra susijęs su degalų kaina. Vidutinė litro benzino kaina ir dabar, ir prieš dešimt metų esanti tokia pati – 1,05 euro.
„Gailiuosi tik, kad neįdėjau bendro kainų pokyčio per dešimtmetį, kitiems šis faktas užkliūva. Pažiūrėjau, kad nuo 2009 m. pradžios iki dabar vidutinis kainų lygis Lietuvoje pasikeitė 20 proc.
Tai – gerokai mažiau, negu pasikeitė vidutinis darbo užmokestis, kuris paaugo 69 proc. Ar vidutinė senatvės pensija, per šį laikotarpį padidėjusi 52 proc. Reiškia, kad kainos augo mažiau, negu gyventojų pajamos, tad perkamoji galia didėjo“, – teigė N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, didžiąją dalį duomenų jis ėmęs iš Statistikos departamento, informaciją apie pensiją iš „Sodros“, kuro kainas lygino remdamasis interneto svetainėje degalukainos.lt pateikiamais skaičiais.
„Mačiau, kažkas socialiniuose tinkluose buvo įkėlęs nacionalinio futbolo stadiono nuotrauką, kaip jis atrodė prieš dešimt metų, ir dabar. Tada man kilo mintis įdomesniu kampu pažiūrėti į šį iššūkį.
Mes gana retai pabandome įvertinti valstybės progresą ne per pusmetį ar metus. Dažniausiai žiūrime kiek per metus kas pakito. Bet kai pasižiūri dešimtmečio masto valstybės pokyčius, vaizdas daug gražesnis negu galima būtų pagalvoti“, – tikino N. Mačiulis.
Lietuvos dešimtmečio statistika parodė ne tik didėjančius atlyginimus ar pensijas, bet ir gerėjančius sveikatos duomenis.
Tiesa, N. Mačiulis pripažino, kad naujausi prieinami alkoholio vartojimo ir jo sukeltų ligų statistikos duomenys yra iš 2017 m.
2009 m. 100 tūkst. gyventojų teko apie 52 mirusieji nuo alkoholio sukeltų ligų, o po nepilno dešimtmečio krito iki 35.
Susitraukė ir alkoholio suvartojimo rodiklis. Prieš dešimtmetį vienam vyresniam nei 15 m. gyventojui teko apie 14 litrų alkoholio, o 2017 m. – apie 12.
