Lietuviai papasakojo, kad vieniems sutaupyti padeda mėsos atsisakymas, kiti valgo tik namie. Yra ir tokių, kurie akcijų metu užsiperka didelį kiekį produktų ir juos tiesiog užšaldo.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien nuo 2021 m. vasario mėnesio maistas mūsų šalyje pabrango 48,8 proc.
Ekonomisto teigimu, maisto produktai sudaro 20 proc. visų lietuvių išlaidų ir, nors yra sąlygų kainoms mažėti, jos greičiausiai ir toliau po truputį kils.
Didesnės šeimos be 700 eurų neapsieina
Pastaruoju metu socialinių tinklų grupėse žmonės atvirai dalinosi, kiek pinigų per mėnesį išleidžia maistui.
Kauno gyventoja nurodė, kad 5 asmenų šeimai maistas per mėnesį atsieina 500–600 eurų, neįskaičiuojant vaikų pietų mokykloje, dėl kurių prisideda dar apie 200 eurų:
„Dar visai neseniai, prieš metus–pusantrų, neviršydavome 100 eurų savaitei, bet viskas keičiasi“
Kita moteris pasakojo, kad į parduotuvę apsipirkti eina tik kartą per savaitę ir ten per mėnesį 3 asmenų šeimai išleidžia apie 400 eurų. Dar dukros maistas mokykloje mėnesiui atsieina 100 eurų, o sūnaus maistas darželyje – 150 eurų:
„Atsisakau visokių tokių nesąmonių, kaip saldumynai, pyragai, pusfabrikačiai. Aišku, kartais išeina ir mieste užkąsti, tai kartais pasilepiname ne vien tik namie gamintu maistu. Tai bendrai išeina apie 700–800 eurų per mėnesį.“
Vienas vyriškis pasidalino, kad maistui 2 žmonėms užtenka 100 eurų per savaitę, t. y. 400 eurų per mėnesį.
Kretingiškė nurodė, kad 4 asmenų šeimai maistas per mėnesį atsieina 500 eurų.
O 4 asmenų šeimai Kaune, kaip nurodė viena komentatorė, vien maistui per mėnesį prireikia net 800–1000 eurų.
„Apsiperkame vieną kartą per savaitę, žiūrime akcijas, pvz., sviesto perkame 5–10 pakelių ir užšaldom. Visa kita, kas negenda, irgi perkame su atsarga iki kitos akcijos, nes kam permokėti?
Tikrai galėtume išleisti mažiau, bet perkame vandenį, kavą, riešutus, tai ir susidaro suma. Kavines skaičiuojame prie pramogų, jos būna retai – 1–2 kartus į 3 mėnesius, vasarą – dažniau“, – pasakojo kaunietė.
Vieni į parduotuves eina tik degtukų, kiti išleidžia ir 1 tūkst. eurų
Buvo tokių, kurie komentaruose skatino keisti įpročius, pvz., nebevalgyti mėsos, nes taip esą yra pigiau.
„Kai atpratau jau seniai pirkti mėsą, tai dabar, užmačius kainas, tikrai pastebiu, kad atsiliepia piniginei. Viskas, ką turi mėsa, tik sveikesniu pavidalu, turi ankštinės kultūros augalai.
Kiek man kainuodavo vištienos filė? Pamenu, apie 3–4 eurus vienam pavalgymui. Kiek kainuoja pupelės, avinžirniai, tofu ir t. t.? Priklausomai, ko tada norisi, tokiam pačiam sotumui išeina nuo 0,8 iki 2 eurų“, – pasakojo gyventoja.
Buvo ir tokių, kurie gyrėsi, kad maistui 2 asmenims užtenka mažiau nei 300 eurų, kadangi maistą užsiaugina patys:
„Šeimos draugai į parduotuvę tik degtukų eina. Vyras – medžiotojas, tai mėsos yra pilni šaldikliai. Aliejaus nereikia, nes užtenka kiaulės taukų. Miltai – savi, viskas sava.“
Tačiau kitiems sutilpti į 300 eurų atrodo kaip neįmanoma siekiamybė.
„Mes paklojam daugiau. Sako, sveikai maitintis nėra brangu. Bet paprika – brangesnė už mėsą, ropės ar saliero gumbai – brangesni už bananus. Sveikai ir pigiai mums neišeina“, – skundėsi vienas vaikinas.
Moteris iš Gargždų skundėsi, kad maistas labai atsiliepia piniginei: pienas – virš 3 eurų, saldiklis – virš 4 eurų, o dar vaisiai ir daržovės, kurių kainos taip pat yra nežmoniškai didelės.
„Jokio sveiko maisto nėra. Mažinu porcijas, daug ką perku akcijų metu“, – teigė viena mergina.
Kitas komentatorius tikino, kad geriausias taupymas maistui yra gaminimas namuose. Jis pasidalino, kad pusfabrikačiai ir restoranai – tik 1–2 kartai per mėnesį, bet 4 asmenų šeimai maistui per mėnesį vis tiek išleidžiama arti 1000 eurų.
Penktadalis visų lietuvių išlaidų – vien tik maistui
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas skaičiavo, kad vidutinis lietuvis maistui skiria apie 20 proc. visų savo vartojimo išlaidų.
Anot jo, gerai yra tai, kad, žiūrint pagal labai ilgalaikę perspektyvą, maisto dalis visose lietuvių išlaidose krenta, o tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia didėja.
Taigi žmonės mažiau pinigų skiria pirmo būtinumo prekėms ir daugiau kitoms prekėms ar pramogoms.
Pavyzdžiui, 2004 m. lietuviai maistui skyrė 27 proc. visų išlaidų, o dabar – tik 20 proc.
Vis tik ekonomistas neslėpė, kad, vertinant pastarąjį dešimtmetį, t. y. 2015–2024 metus, maisto dalis gyventojų išlaidose yra labai stabili ir išliko 20 proc.
„Mes vis dar esam vieni iš lyderių Europoje pagal maisto svorį visose išlaidose – Lietuva yra 5-oje vietoje visoje Europos Sąjungoje. Tai rodo, kad gyventojų perkamoji galia auga, bet labai nestabiliai ir nevienodai.
Mes turime spartų atlyginimų augimą, bet jį jaučia ne visi gyventojai. Dalis žmonių turtingėja ir maistui skiria vis mažiau, o kita dalis toliau fokusuojasi į pirmo būtinumo prekių vartojimą“, – dėstė A. Izgorodinas.
Kainos turėtų kristi, bet to nebus?
Ekonomistas paminėjo, kad ūkininkai jau išnaudojo brangias trąšas, taigi dabar pradeda naudoti naujas ir pigesnes, kas tikrai turėtų itin sumažinti maisto kainas.
Vis tik naftos kaina, pasak jo, nuo šių metų pradžios pakilo apie 17 proc., tad didės maisto transportavimo kaštai.
Be šių dviejų veiksnių, A. Izgorodinas įvardijo tai, kad lietuvių perkamoji galia atsigauna, jų nuomonė apie savo finansus buvo geriausia nuo 2007 m., o ir maisto mažmeninė prekyba tapo nežymiai teigiama.
Ir, nors tai skamba kaip lyg gera naujiena, specialistas įspėjo – tai rodo, kad gyventojai pradeda toleruoti dabartinį kainų lygį, o tai kainų mažinti nepaskatins.
„Aš net nesitikėčiau labai didelio maisto kainų kritimo, nepaisant to, kad trąšų kainos tikrai yra stipriai nukritusios.
Aišku, gyventojų daliai, kurie jautriau reaguoja į finansus, pastarieji 3 metai buvo ganėtinai sunkūs. Nes, iš vienos pusės, mes turime infliacijos sulėtėjimą, bet jis reiškia, kad kainos auga toliau, tik ne taip stipriai, kaip anksčiau“, – komentavo ekonomistas.
Sutaupyti maistui – sudėtinga
A. Izgorodinas patarė kontroliuoti savo išlaidas ir atsižvelgti į tai, kad, pvz., restoranai nėra pirmo būtinumo paslauga ir be jos galima išgyventi.
Gyventojams, norintiems sutaupyti, pašnekovas patarė peržiūrėti savo išlaidas ir įvertinti, ar tam tikrų produktų vartojimas yra būtinas, o galbūt kuriam laikui jų galima atsisakyti.
Vis tik jis neslėpė, kad maistui sutaupyti nėra lengva: „Pirmo būtinumo prekės yra pirmo būtinumo prekės, todėl realiai sutaupyti maistui yra sunku. Nebent galima atsisakyti prabangių maisto produktų, kurie nėra būtini.
Bet, sakyčiau, šalia taupymo reikia galvoti ir imtis veiksmų, kurie padėtų ir daugiau uždirbti, nes galimybės sutaupyti maistui yra gan ribotos.“
Anot ekonomisto, akcijų sekimas ir išankstinis ilgo galiojimo produktų pirkimas yra sveikintinas, nes tai rodo, kad žmonės rūpinasi savo finansine situacija.
Vis tik A. Izgorodinas įspėjo, kad produktų pirkimas vien dėl to, kad jiems šiuo metu yra nuolaidos, nėra gera idėja, nes galbūt tos prekės iš tiesų net nereikia:
„Galbūt jūs neturite to maisto produkto savo racione ir tokiu atveju reikėtų pagalvoti kelis kartus, ar iš tiesų tas pirkinys yra jums reikalingas.“
