Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Edita Mačiulskė teigė, kad didesnės pajamos ir didesnė nedarbo išmoka darbuotojams suteikia saugumą.
Anot jos, didesni finansai gali būti viena priežasčių, daryti pertrauką savo karjeroje.
„Kartais darbuotojai pertrauką karjeroje daro sąmoningai apsispręsdami patys. O kartais tai nulemia įvairios aplinkybės ir jie yra priversti padaryti pertrauką, pavyzdžiui, moterys auginančios mažus vaikus.
Dažniausiai pasitaikančios karjeros pertraukos priežastys: darbo ar profesijos prasmės paieškos, darbuotojo vertės ir vertinamumo klausimas, organizacijos mikroklimatas, vidinė kultūra organizacijoje, emocinė psichologinė darbuotojo sveikata, streso įtampos lygis darbe, netenkinantis darbo užmokestis, vadovavimo kultūra, konfliktiški kolegos, sudėtingi sprendimų priėmimų procesai, komunikacijos stygius ir pan.“ – vardijo karjeros specialistė.
Ji pastebėjo, kad darbuotojai, turintys santaupų ar gaunantys didesnę išmoką, jaučiasi saugesni.
„Tačiau ar tai yra priežastis dėl kurios jie daro karjeroje pertrauką, sunku taip vienareikšmiškai būtų pasakyti. Tiesiog jie turi didesnį finansinį stabilumą, drąsos atsitraukti, peržiūrėti, paanalizuoti ir tada priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl savo karjeros.
Ir dažnu atveju tokie darbuotojai elgiasi drąsiai ir kardinaliai keičia profesinę kryptį, sritį, pradeda mokytis išbandyti naujų dalykų, iš naujo studijuoja, išbando naujas sporto šakas, žygius. Tai tarsi savęs perkrovimas, atsinaujinimas“, – komentavo E. Mačiulskė.
Ji pastebėjo, kad karjeros pertrauką darantys darbuotojai sau duoda labai konkretų aiškų terminą pertraukai. O perkrovę save, sugrįžta į darbo rinką.
„Darbuotojai, kurių pajamos mažesnės karjeros pertrauką renkasi spaudžiami aplinkybių, pavyzdžiui, streso, pervargimo, konfliktų, kompetencijų trūkumo ir pan.
Paprastai tokie darbuotojai iš vieno darbo eina į kitą darbą arba darbinasi užsienyje. Tokie darbuotojai dažniausiai pragyvena iš nedarbo išmokos, o kartais dar prisiduria ir nelegaliomis pajamomis“, – sakė karjeros konsultantė.
Didžiausia nedarbo išmoka
„Sodros“ duomenimis, dabar didžiausia nedarbo išmoka siekia 1110 eurų. Ją šiuo metu gauna 400 žmonių.
Anot „Sodros“, nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama.
„Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47euro, t. y. 23,27 proc. mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos.
Kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2023 metais kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc.“, – aiškino „Sodra“.
Anot jos, maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Kaip apskaičiuoti nedarbo išmoką?
„Sodra“ pateikė pavyzdį. Tarkime, asmuo 2023 m. liepos mėnesį užsiregistravo bedarbiu Užimtumo tarnyboje. Jo pastovi nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro.
Toliau kintama dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2023-05-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas.
Pavyzdžiui, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 1000 eurų. 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį žmogus nuo 1000 eurų gaus 38,79 proc., t. y. 387,90 euro.
Tad iš viso liepos–rugsėjo mėnesiais žmogus gaus nedarbo išmoką, kuri sieks – 195,47 euro + 387,90 euro = 583,37 eurus, spalio–gruodžio mėnesiais jis gaus 195,47 eurų + 310,30 eurų = 505,77 eurą, o 2014 sausio–kovo mėnesiais – 195,47 eurų + 232,7 eurų = 428,17 eurų.
Vasarą darbo pasiūlymų sumažėja
Birželį Užimtumo tarnyba fiksavo ir darbuotojų paieškos, ir įdarbinimų aktyvumo mažėjimą.
Šiltuoju sezonu veiklą intensyvinantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, žemės ūkio bei miškininkystės sektoriai aktyviausiai darbuotojų ieškojo balandį ir gegužę. Pirmąjį vasaros mėnesį darbdaviai skelbė darbo pasiūlymų mažiau nei gegužę, mažiau įdarbino darbo ieškančių asmenų.
Vis dėlto bendras dirbančiųjų skaičius išliko stabilus ir aukštas. Liepos 1 d. duomenimis, šalyje dirbo 1,47 mln. asmenų – 5,8 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį.
Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo sektoriuose.
Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė skaičiavo, kad darbo neturinčių asmenų skaičius birželį susitraukė 0,8 tūkst. iki 143,7 tūkst., registruotas nedarbas šalyje mažėjo 0,2 proc. punkto iki 8,1 proc. Šiuo metu klientų – 7,3 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu, o registruotas nedarbas mažesnis 0,5 proc. punkto nei prieš metus.
Pirmąjį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 3,2 tūkst. mažiau nei gegužę. Darbo pasiūlymų mažėjo visuose sektoriuose, išskyrus naujiems mokslo metams besirengiančio švietimo, taip pat žemės ūkio ir miškininkystės bei viešojo valdymo sektorius.
„Birželį fiksuotas darbuotojų paklausos mažėjimas būdingas artėjant vidurvasariui. Įvasarojus mažiau nei prieš vasaros sezono startą ieškoma padavėjų, barmenų, virtuvės pagalbininkų, greitojo maisto ruošėjų, kasininkų, skalbėjų, apsaugos darbuotojų, statybos darbininkų, tačiau suaktyvėja pedagogų paieška. Birželį darbo pasiūlymų mokytojams registruota daugiausiai nuo metų pradžios“, – teigė J. Zemblytė.
Vasaros pradžiai įprastą pasyvesnę darbuotojų samdą rodo ne tik mažėjęs darbo pasiūlymų skaičius, bet ir mažesni į darbo rinką grįžtančių Užimtumo tarnybos klientų srautai. Birželį dirbti pradėjo 16,8 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 3,6 tūkst. mažiau nei gegužę.
Pasak J. Zemblytės, atidėlioti darbo paieškos nereikėtų – darbuotojų samda nėra sustojusi.
Daugiau nei gegužę darbo pasiūlymų darbdaviai pateikė gydytojams specialistams, fizioterapeutams, slaugos specialistams, mechanikos inžinieriams. Ūgtelėjo medienos meistrų, medienos apdirbimo staklių operatorių, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių, elektromechanikų ir elektromonterių, metalo apdirbimo stalių derintojų, kepėjų ir konditerių paklausa.
Vidutinis atlygis siūlomas ieškant darbuotojų didėjo – ūgtelėjo 31 euru ir siekė 1312 eurų prieš mokesčius. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių siūlytas ieškant programinės įrangos kūrėjų (3,3 tūkst. eurų), bendrosios praktikos gydytojų (3,1 tūkst. eurų), gydytojų odontologų (3 tūkst. eurų), finansų srities vadovų (3 tūkst. eurų). Mažiausias – vaisių ir daržovių konservuotojams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės darbininkams, apklausų atlikėjams, nekvalifikuotiems pastatų statybos darbininkams (850 eurų ir mažiau).
