Žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje išlieka sudėtinga, konstatuoja šalies nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Anot Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) pirmininko pavaduotojo Alesio Beliackio, žmogaus teisių situacija šioje šalyje keičiasi labai greitai.
„Neseniai susirinkome aptarti 2007 metų žmogaus teisių padėties ataskaitos. Tačiau situacija Baltarusijoje kinta taip kaleidoskopiškai, jog praėjus keturiems šių metų mėnesiams, 2007-ieji jau atrodo istorija“, - spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo A.Beliackis.
Pasak jo, žmogaus teisių padėtis šalyje šiuo metu labiausiai priklauso nuo politinės situacijos bei Baltarusijos santykių su kaimynais. Šioje situacijoje, A.Beliackio teigimu, ypač svarbi principinga Europos Sąjungos bei jos valstybių narių pozicija.
„Baltarusija siekia pagerinti santykius su Europos Sąjunga, kylant konfliktams su Rusija, užtarimo vis dažniau ima ieškoti Vakaruose. Tačiau Europos Sąjunga, santykiuose su Baltarusija, laikosi griežtos pozicijos žmogaus teisių klausimais, ir nuolaidų nedaro. Labai svarbu, kad čia netaikomi dvigubi standartai, kaip, pavyzdžiui, Azerbaidžanui ar Turkmėnijai“, - kalbėjo nevyriausybinės organizacijos atstovas.
Anot jo, penkių politinių kalinių paleidimas sužadino viltis, jog tai švelnėjančios politikos ženklas, tačiau neramumus vėl pakurstė atsisakymas paleisti buvusį kandidatą į prezidentus Aleksandrą Kozuliną.
„Šiame žmoguje (Baltarusijos prezidentas - BNS) Aleksandras Lukašenka įžvelgia potencialią grėsmę politiniam šalies stabilumui. Kiekviename interviu prezidentas vis primena, kad A.Kozulinas pats nenori išeiti, kad jis taip nori politinių taškų užsidirbti. Tai panašu į vaikiškas šnekas, nes visiems aišku, kad kalėjimai tikrai į kurortus nepanašūs - sanitarinės sąlygos, maistas, požiūris į kalintįjį primena sovietinius lagerius. Todėl vargu ar žmogus ten savo noru pasilikti norėtų“, - kalbėjo A.Beliackis.
Anot jo, protestuodama prieš tolesnį A.Kozulino kalinimą sankcijų prieš Baltarusiją ėmėsi JAV, o pačioje Baltarusijoje tai pasireiškė vėl sugriežtėjusiu žmogaus teisių ribojimu, veiksmais prieš opoziciją.
„Noras išlaikyti valdžią veda prie vis naujų pažeidimų. Taip susidaro uždaras ratas. Jei rengiamos kokios akcijos, valdžia jas vertina kaip grėsmę ir iš karto seka žiaurios represijos“, - teigė A.Beliackis.
Baltarusijos žurnalistų asociacijos viceprezidentės Alinos Surovets teigimu, griežtus suvaržymus Baltarusijoje patiria ir žiniasklaidos atstovai.
„Žurnalistai dažniausiai nukenčia dėl to, kad dirba savo darbą. Nė viena akcija Baltarusijoje neapsieina be žiniasklaidos atstovų sulaikymų, sumušimų“, - sakė A.Surovets.
Anot jos, valdžia visomis priemonėmis bando apriboti nepriklausomą žiniasklaidą. Šių metų pradžioje šalyje buvo leidžiami 217 valstybiniai laikraščiai, o nepriklausomų buvo tik 30.
„Prieš keletą metų Baltarusijos paštas nustojo platinti nepriklausomus laikraščius, tad žmonės jų įprasta tvarka gauti nebegali. Leidėjai patys turi ieškoti būdų, kaip leidinį platinti. Dėl to labai krito leidinių tiražai. Nors jie po truputį atsigauna, skirtumai išlieka dideli. Pavyzdžiui, prezidento administracijos kontroliuojamo leidinio tiražas siekia 418 tūkst., o visų nepriklausomų laikraščių neviršija 250 tūkst.“, - kalbėjo A.Surovets.
Vilniuje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Žmogaus teisių namai“ prezidento, žmogaus teises ginančios organizacijos „Teisinė iniciatyva“ valdybos nario Boriso Zvozskovio teigimu, Baltarusijoje dažnai varžomos ir susibūrimų, asociacijų teisės.
Anot jo, norint surengti taikų susibūrimą, reikia gauti valdžios leidimą, o jis dažnai neišduodamas remiantis absurdiškomis priežastimis.
„Tarkime, piketo neleista rengti dėl to, jog greta esančioje kavinėje vyko vestuvės“, - pavyzdžius vardino B.Zvozskovas.
Pasak jo, valdžios sankcijų susilaukia ir namuose už uždarų durų vykstančių susidūrimų rengėjai.
Baltarusijoje, anot B.Zvozskovo, apribota ir asociacijų teisė.
„Šių metų pradžioje šalyje veikė 15 politinių partijų, 36 valstybinės profesinės sąjungos ir 2255 nevyriausybinės organizacijos. Palyginimui, Lvovo srityje Ukrainoje veikia 8 tūkst. nevyriausybinių organizacijų, o neseniai Serbijoje vykusiuose rinkimuose dalyvavo 36 partijos“, - kalbėjo jis.
Pasak B.Zvozskovo, šalyje neregistruotų organizacijų veikla draudžiama, o dalyvavimas tokių organizacijų veikloje prilyginamas teroristiniam išpuoliui ar žmogžudystei.
Kaip pastebėjo A.Beliackis, artimiausiu metu pagerėjimo Baltarusijoje vargu ar galima tikėtis.
„Birželio pabaigoje prasidės kampanija prieš rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus, tad vasara neabejotinai bus karšta. Tokių kampanijų metu politinis aktyvumas padidėja, todėl ir represijos išaugs“, - prognozavo jis.
Lietuva santykiuose su Baltarusija balansuoja tarp kritinio ir pragmatinio dialogo, kurį, viena vertus, diktuoja griežta ES pozicija autoritarinio prezidento A.Lukašenkos ir demokratijos padėties toje šalyje atžvilgiu, kita vertus - artima kaimynystė ir bendra 679 kilometrų siena.
