Pirmi trys 2012 metų mėnesiai JAV prezidentui negalėjo būti geresni. Jo varžovas M. Romney'is buvo užimtas pirminiais respublikonų rinkimais, o JAV ekonomika įgavo pagreitį. Sukurta maždaug 600 tūkst. darbo vietų, nedarbas mažėjo 0,3 proc., „Dow“ indeksas kilo 8 proc., o „S&P 500“ šoktelėjo net 12 procentų.
Gerėjančios ekonominės sąlygos atsispindėjo ir apklausose. Rinkėjų, teigiančių, kad ekonomika yra geroje padėtyje, nuo sausio iki kovo išaugo 13 proc. Kovo pabaigoje B. Obama už M. Romney buvo populiaresnis 11 procentų.
Tačiau praėjus kelioms savaitėms balandžio viduryje atlikta apklausa atskleidė, kad B. Obamos pranašumas prieš M. Romney'į nukrito iki 9 procentų. Tuo tarpu pati naujausia, nors ir ne pati reprezentatyviausia, CNN apklausa rodo, kad B. Obama teliko 3 proc. populiaresnis už savo varžovą.
Pasak kelių analitikų, M. Romney populiarumas padidėjo, nes pirminių rinkimų metu susiskaldę respublikonai pradeda perbėgti į jo pusę. Tačiau taip pat suprastėjo ekonomika. Padaugėjo prašančių bedarbių pašalpų, o visi rinkos indeksai per savaitę smuko. Kovo mėnesį buvo sukurta žymiai mažiau nei tikėtasi darbo vietų – 120 tūkstančių. Būstų rinka taip pat stringa, o degalų kainos išlieka aukštos.
Ekonomika lieka pagrindine šių metų tema. Rinkėjai pasiskirstė pagal tai, kuris kandidatas geriau sugebėtų susidoroti su ekonomika. 44 proc. tiki B. Obamos sugebėjimais šiuo klausimu, o 42 proc. – M. Romney'io. Tad prezidentinės lenktynės bus įtemptos.
Tokia situacija reiškia, kad B. Obama tampa priklausomas nuo Europos. JAV ekonomika šiuo metu yra autopiloto stadijoje. Susiskaldęs Kongresas bei tuščias Federalinis rezervas nelabai geba skatinti ekonominį augimą. Tuo tarpu Europos politikai gali imtis daugybės veiksmų, jaučiamų ir Amerikoje. Bet ne visi Europos žingsniai yra palankūs B. Obamai.
Aršios taupymo priemonės ir šalių skolos dusina vieną iš kritinių Amerikos ekonominių partnerių. Nedarbas euro zonoje yra didesnis nei 10 proc. ir daugelis ekonomistų spėja, kad jis augs.
Problemos dabar spaudžia ne tik Graikiją, bet ir Italiją. Taip pat bėdų gali sukelti kandidatas į Prancūzijos prezidentus Francoisas Hollande'as, kuris siūlo priešingus krizės sprendimo būdus nei Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Tačiau didžiausia bėda gali tapti Ispanija, kuri bando dorotis su 24 proc. nedarbu ir vienu blogiausiu pasaulyje nekilnojamojo turto bankrotu. Kaip teigia „Washington Post“ žurnalistas Robertas Samuelsonas: „jei Ispanijos krizė pagilins Europos recesiją, visa pasaulio ekonomika gali nusiristi į sunkiai įveikiamą nuosmukį.“
Jei Europa – penktadalis pasaulio ekonomikos – nusiris žemyn, Amerika kris kartu. Kaip ir B. Obama. M. Romney, pagarsėjes įmonių gelbėjimu, turi geras galimybes įtikti tiems patiems pasiturintiems baltiesiems priemiesčių gyventojams, kurie susibūrė aplink B. Obamą per 2008 metų krizę. Prie šių rinkėjų prijungus piktus konservatorius bei atstumtą baltųjų darbininkų klasę, M. Romney'is gautų savo sėkmės receptą.
B. Obamos komanda dabar keičia strategiją. Jie M. Romney deda užkietėjusio dešiniojo etiketę. Tačiau neaišku, ar toks manevras suveiks. 1980 m. rinkimų metu JAV ekonomikos padėtis irgi buvo prasta. Jimmas Carteris bandė pakrikštyti Ronaldą Reaganą „pakvaišusiu dešiniuoju“ ir įspūdingai pralaimėjo.
Tad norint nuspėti rinkimų rezultatus reikės stebėti ne politinę kovą, o ekonomiką. Ir ypač Europą.
