Naujasis reformų paketas, kurį kuria Graikijos valdžia, šalies biudžetui atneštų papildomus 12 mlrd. eurų, o tai daugiau, negu anksčiau buvo planuota, praneša „Reuters“ remiantis graikų spauda. Anksčiau buvo planuojama per šiuos ir ateinančius metus surinkti papildomus 8 mlrd., tačiau kreditoriai kritikavo tokias Graikijos pastangas.
Anot laikraščio, šiais metais šalyje vietoje pusės procento ekonomikos augimo tikimasi 3 proc. BVP recesijos. Tai – po vos 2014 metais Graikija nutraukto šešerius metus trukusio kritimo, kurio metu ekonomika susitraukė ketvirčiu, o 25 proc. darbingų graikų liko be darbo, rašo „Reuters“.
Tuskas ragina kreditorius pateikti „realistišką“ pasiūlymą dėl Graikijos skolų naštos
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Graikijos kreditoriai turi pateikti „realistišką“ pasiūlymą dėl didžiulės šios šalies skolos valdymo, artėjant galutiniam terminui, iki kurio Atėnai turi pateikti reformų planus, kad gautų tarptautinę finansinę pagalbą.
„Ką tik kalbėjau su Graikijos premjeru Alexiu Tsipru. Viliuosi, kad šiandien gausime konkrečius ir realistiškus reformų pasiūlymus iš Atėnų“, - sakė D. Tuskas per bendrą spaudos konferenciją su Liusemburgo vyriausybės vadovu Xavier Bettelis.
„Jei tai nutiks, mums taip pat reikės analogiško pasiūlymo iš kreditorių. Realistiškas pasiūlymas iš Graikijos turi sulaukti vienodai realistiško kreditorių pasiūlymo dėl skolos tvarumo - tik tokiu atveju turėsime visiems naudingą situaciją“, - pabrėžė D. Tuskas.
Graikijos kairiųjų premjeras A. Tsipras reikalauja, kad bet kokiame susitarime dėl naujos tarptautinės finansinės pagalbos būtų numatyta sumažinti 320 mlrd. eurų siekiančią šalies skolą. Šį Atėnų raginimą palaiko Tarptautinis valiutos fondas.
Tačiau Vokietija ir daug kitų euro zonos valstybių atmeta galimybę nurašyti graikų skolas, ypač po to, kai šalies rinkėjai praėjusį savaitgalį referendume išreiškė palaikymą A. Tsipro sprendimui atmesti tarptautinių kreditorių reikalavimus dėl naujų taupymo priemonių.
Buvęs Lenkijos premjeras ateinantį sekmadienį šaukia visų 28 ES valstybių viršūnių susitikimą, kuris bus paskutinė galimybė sudaryti susitarimą dėl pagalbos Graikijai, kad ši šalis galėtų liktų euro zonoje.
Graikija privalo iki vidurnakčio pateikti naują šalies finansinio gelbėjimo planą
Graikija ketvirtadienį yra spaudžiama iki galutinio termino vidurnaktį pateikti naujus šalies finansinio gelbėjimo planus, kad gautų milijardus dolerių papildomos pagalbos, turinčios apsaugoti nuo griūties braškančią ekonomiką ir išvengti pasitraukimo iš euro zonos.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras trečiadienį pažadėjo, kad Atėnai pateiks „įtikinamus“ reformų planus, turinčius atverti kelią naujai krizinio kredito linijai iš nusivylusių Europos skolintojų, artėjant sekmadienį vyksiančiam visų 28 Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimui.
„Graikijos vyriausybė ... rytoj pateiks naujus konkrečius pasiūlymus, įtikinamas reformas sąžiningam ir įgyvendinam sprendiniui“, – jis sakė Europos Parlamentui Strasbūre.
Užsitęsusi skolų krizė pasiekė apogėjų šią savaitę – po to, kai graikai per praeitą sekmadienį įvykusį referendumą ryžtingai atmetė ES lyderių pasiūlytos naujausios finansinės pagalbos sąlygas.
Tačiau euforija, kurią po to balsavimo jautė dalis graikų, greitai išblėso, vyriausybei antrą savaitę iš eilės tęsiant griežtą kapitalo kontrolę ir ribojant grynųjų pinigų išėmimą iš bankomatų. Taip padidėjo nuogąstavimai, kad šaliai gali pristigti maisto ir vaistų.
Euro zonos lyderių kantrybės taurė buvo perpildyta antradienį, kai per jų nepaprastąjį susitikimą Briuselyje A. Tsipras ir jo naujasis finansų ministras Euclidas Tsakalotos atvyko be jokių konkrečių planų, kaip užbaigti šią priešpriešą.
Vis dėlto nuotaikos vėl pragiedrėjo trečiadienį, Atėnams pažadėjus pradėti vykdyti pensijų ir mokesčių reformas, kurių skolintojai reikalauja mainais į trejų metų kredito programą, turinčią atitraukti Graikijos finansų sistemą nuo griūties slenksčio.
Oficialiame laiške Europos stabilumo mechanizmo (ESM), kuris buvo įkurtas kaip paskutinis šiaudas į sunkią finansinę padėtį patekusioms ES šalims, vadovams E. Tsakalotos pareiškė, kad Graikija imsis „nedelsiant vykdyti virtinę priemonių jau nuo ateinančios savaitės pradžios“.
„Melodija pasikeitė“
Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas sakė, kad tie pasiūlymai yra žingsnis teisinga kryptimi, ir pakartojo, kad Graikijos išlikimas euro zonoje yra „didžiausios svarbos geopolitinis klausimas“.
Jam antrino Ispanijos premjeras Mariano Rajoy: „Melodija pasikeitė; iki šiol to dar nebuvome girdėję – ir tai yra teigiama.“
Tačiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pakartojo, kad sekmadienį vyksiantis viršūnių susitikimas yra paskutinė galimybė sudaryti susitarimą, kuris leistų išvengti chaotiško „Graikijos išėjimo“ (Grexit) iš 19 narių turinčios euro zonos, kuris neabejotinai sukeltų pasaulinio masto padarinių.
„Tai tikrai ir neabejotinai paskutinis žadinantis skambutis Graikijai ir mums – mūsų paskutinė galimybė“, – perspėjo jis, aiškindamas, kad šių pastangų nesėkmė „gali vesti į Graikijos bankrotą“ ir sukelti Europai naujų geopolitinių grėsmių.
Kiti įtakingi pasaulio finansų veikėjai trečiadienį taip pat perspėjo, kad pagal naująjį susitarimą turi būti numatyta restruktūrizuoti milžinišką Graikijos skolų naštą.
„Graikija yra aštrios krizės padėtyje, kurią reikia spręsti“, – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorė Christine Lagarde sakė per vieną konferenciją Vašingtone.
„Manome, kad (skolų restruktūrizavimas) reikalingas Graikijos atveju, kad būtų užtikrintas skolų tvarumas“, – pridūrė ji.
Praeitą savaitę paskelbtoje ataskaitoje TVF nurodė, kad Graikijos oficialieji skolintojai Europos Sąjungoje turėtų dvigubai pratęsti Graikijos skolų grąžinimo laikotarpį, taip pat skirti tai šaliai dar 36 mlrd. eurų, kad jos finansų sistema išliktų tvari.
Atėnai nuo birželio 28 dienos laiko bankus uždarytus ir riboja gyventojų grynųjų pinigų atsiėmimą, pasibaigus anksčiau Graikijai suteiktos finansinės pagalbos programos galiojimui. Graikija praeitą savaitę taip pat tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, neįstengusia laiku grąžinti skolos Tarptautiniam valiutos fondui.
Europos centrinis bankas (ECB), palaikantis Graikijos finansų institucijų mokumą, pirmadienį nutarė, kad toliau teiks vadinamąją likvidumo pagalbą kritiniais atvejais (ELA), bet šio finansavimo dydis liks įšaldytas birželio 26 dieną nustatytu lygiu – maždaug 89 mlrd. eurų.
Skolų krizės padariniai skaudžiai smogė Graikijai gyvybiškai svarbiam turizmo sektoriui: kaip nurodo Graikijos turizmo konfederacija, paskutinės minutės kelionių užsakymų sumažėjo 30 procentų.
Ekspertai taip pat perspėjo, kad ši krizė gali susilpninti Graikijos gebėjimą susitvarkyti su dešimtimis tūkstančių migrantų, kurie plūsta per šalies sienas, ieškodami geresnio gyvenimo Europoje.
Graikijai nuo 2010 metų skirti jau du finansinio gelbėjimo paketai, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų. Vėliausia iš tų programų baigė galioti birželio 30 dieną.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
