Toks bandymas būtų reikšmingas žingsnis į šalį nuo pastarojo meto JAV gynybos politikos ir pasiųstų nerimą keliantį signalą kitoms branduolinių ginklų turinčioms valstybėms. Vienas analitikas sakė laikraščiui, jog jeigu bandymą būtų leista surengti, tai prilygtų „šūviui, skelbiančiam beprecedenčių branduolinio ginklavimosi varžybų startą“.
„The Washington Post“ citavo vieną dabartinį aukšto rango administracijos pareigūną ir du buvusius darbuotojus, pageidavusius neviešinti jų vardų. Anot šaltinių, šios diskusijos vyko per gegužės 15-ąją įvykusį pasitarimą.
Kaip pranešama, anksčiau kai kurie JAV pareigūnai teigė, jog Rusija ir Kinija vykdo mažos galios branduolinių užtaisų bandymus. Maskva ir Pekinas šiuos pareiškimus neigė, o JAV nepateikė jokių įrodymų, kad bandymų iš tikrųjų buvo atlikta.
Aukšto rango administracijos pareigūnas sakė, kad pademonstruoti Vašingtono pajėgumus surengti „greitą bandymą“ būtų naudinga, JAV siekiant derybų dėl potencialaus trišalio branduolinės ginkluotės susitarimo su Rusija ir Kinija.
Per minėtą pasitarimą, kaip teigiama, nebuvo pasiekta jokios bendros nuomonės, o šaltiniai pateikė skirtingas versijas, ar šios diskusijos tebevyksta.
Branduolinių ginklų platinimo priešininkai nedelsdami pasmerkė numanomus JAV administracijos planus.
„Tai prilygtų šūviui, skelbiančiam beprecedenčių branduolinio ginklavimosi varžybų startą“, – „The Washington Post“ citavo Ginklų kontrolės asociacijos vykdomąjį direktorių Darylą Kimballą.
Jis pridūrė, kad naujas JAV branduolinis bandymas veikiausiai „sužlugdytų“ derybas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, nes jis „gali nebesijaustų privaląs laikytis branduolinių bandymų moratoriumo“.
D. Trumpo administracija jau ne kartą ėmėsi drastiškai keisti JAV gynybos politiką.
Ketvirtadienį prezidentas paskelbė planuojantis išvesti JAV iš „Atviro dangaus“ sutarties su Rusija, turinčią padidinti karinį skaidrumą ir pasitikėjimą tarp supervalstybių.
Tai jau trečia ginklų kontrolės sutartis, nuo kurios atsiribojo 2017 metais į valdžią atėjęs D. Trumpas.
Rusija tvirtino, kad toliau laikysis prieš 18 metų pasirašytos sutarties, turinčios sumažinti karo riziką. Šiuo susitarimu numatoma, kad kiekvienai iš dalyvaujančių šalių kiekvienais metais leidžiama surengti tam tikrą skaičių žvalgomųjų skrydžių virš kitos šalies teritorijos, prieš tai apie juos perspėjus.
Europos šalys irgi ragino D. Trumpą pakeisti poziciją.
JAV prezidentas, siekiantis lapkritį būti perrinktas, pastarosiomis savaitėmis taip pat reikšmingai sugriežtino retoriką Kinijos atžvilgiu. Jis ne kartą kritikavo Pekino atsaką į koronaviruso pandemiją, prasidėjusią šioje šalyje.
D. Trumpas ne kartą užsiminė galįs imtis atsakomųjų priemonių prieš JAV pagrindinę ekonominę varžovę, nors Kinija visus kaltinimus atmetė.
Anksčiau šį mėnesį D. Trumpas paragino įtraukti Kiniją į naujas derybas dėl ginklų kontrolės ir sakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jiems reikia išvengti „brangiai kainuojančių ginklavimosi varžybų“.
D. Trumpo politika jau ne kartą yra sukėlusi nerimą, kad JAV administracija didina branduolinio karo grėsmę.
Vasarį Pentagonas paskelbė dislokavęs atominį povandeninį laivą, apginkluotą naujomis didelio nuotolio raketomis, nešančiomis gana mažos galios branduolinius užtaisus. Gynybos departamentas teigė, kad tai yra atsakas į Rusijos įvykdytus šio tipo ginklų bandymus.
Kritikai baiminasi, kad vadinamuosius taktinius branduolinius užtaisus gali būti lengviau ryžtis panaudoti, nes jų griaunamoji galia mažesnė. Tokia nuostata didintų didelio masto branduolinio konflikto pavojų.
Tačiau Pentagonas sako, kad būtina atgrasyti JAV varžoves, įskaitant Maskvą, galimai manančias, kad Vašingtonas, turėdamas savo arsenale tik didžiulės griaunamosios galios branduolinių ginklų, nesiryžtų atsakyti, jeigu kita šalis per kokį nors konfliktą panaudotų taktinį branduolinį užtaisą.
