Beveik tris dešimtmečius V. Mirzajanovas dirbo Sovietų Sąjungos Valstybiniame organinės chemijos ir technologijų moksliniame tyrimų institute.
Kai 1992 metais V. Mirzajanovas buvo atleistas, jis ir dar vienas mokslininkas parašė straipsnį viename laikraštyje, kuriame atskleidė, kaip vyriausybė sukūrė mirtiną cheminį junginį „Novičiok“.
Mokslininkas papasakojo apie „Novičiok“ gamybai naudojamas sudėtingas medžiagas ir sakė, kad ta nervus paralyžiuojanti medžiaga buvo kuriama pagal slaptą programą kodiniu pavadinimu „Foliant“.
„Novičiok“ yra dvinaris cheminis ginklas, tai reiškia, kad jo veiklioji medžiaga susidaro tik po palyginti nekenksmingų komponentų cheminės sintezės, sakė mokslininkas.
Kadangi „Novičiok“ naudojami tie patys cheminiai elementai kaip ir pesticidų gamybai, šias medžiagas gaminantys fabrikai gali lengvai apsimesti civilinėmis gamyklomis, rašė jis.
V. Mirzajanovas sakė susidūręs su keliais mokslininkais, kontaktavusiais su „Novičiok“ tipo medžiaga, tad jiems nepavyko susigrąžinti sveikatos.
„Jo sukeliama žala yra praktiškai neišgydoma“, – rašė jis savo straipsnyje.
Paklaustas apie kovo 4-ąją apnuodytus buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją, 83 metų V. Mirzajanovas sakė, kad „tų žmonių jau nebėra – to vyro ir jo dukters“.
„Net jei jie išgyvens, jie nepasveiks“, – pridūrė jis.
Mokslinė „konspiracija“
Savo memuaruose, išleistuose rusų kalba 2002 metais, V. Mirzajanovas rašė, kad jo institutas ir kitos šalies įstaigos, įsitraukusios į cheminių ginklų programą, tęsė savo tyrimus ir po Sovietų Sąjungos griūties 10-ojo dešimtmečio pradžioje, nors Rusija jau tada skelbė apie nusiginklavimą ir cheminių ginklų uždraudimą.
Dvinarės bombos buvo sukurtos dar 8-ajame dešimtmetyje; jos būdavo bandomos karinėje bazėje Rusijos pietinės Saratovo srities Šichanų mieste ir Uzbekistane, rašė mokslininkas.
„Kaip ir šimtai kitų mokslininkų, dalyvavau konspiracijoje prieš būsimąją konvenciją dėl cheminių ginklų“, – teigė jis.
Jis turėjo kontroliuoti, kad kenksmingi chemikalai, naudoti „Foliant“ programoje, nepatektų į orą ir vandenis.
Savo memuaruose jis papasakojo apie gana nesėkmingą „Novičiok“ tipo nervus paralyžiuojančių medžiagų su chemikalu, pavadintu „Medžiaga-33“, pirmtako bandymą.
Per tą bandymą medžiaga buvo paleidžiama garų pavidalu, sprogus bombai, išmestai iš lėktuvo.
„Novičiok“ nebuvo įtraukta į galutinę Cheminių ginklų konvenciją, nes Rusija šią nervus paralyžiuojančią medžiagą slėpė, tvirtino V. Mirzajanovas.
Žlugus SSRS, V. Mirzajanovas įsitraukė į besiformuojantį Rusijos demokratinį judėjimą ir norėjo paviešinti savo nerimą dėl cheminių ginklų programos.
Dėl savo disidentinės veiklos jis buvo atleistas iš instituto. Tada jis ir jo kolega chemikas Levas Fiodorovas nutarė parašyti paslapčių apie tą programą atskleidžiantį straipsnį, kurį išspausdino vienas Maskvos laikraštis.
Jie perspėjo apie žemus saugumo standartus tame Maskvos institute bei paskelbė, kad įvairiose Rusijos vietose saugoma daug kenksmingų chemikalų.
Dėl to straipsnio V. Mirzajanovas buvo apkaltintas valstybinių paslapčių atskleidimu. 1992-ųjų spalį jis buvo suimtas ir kelias dienas praleido liūdnai pagarsėjusiame Lefortovo kalėjime.
Galiausiai 1994 metais jo byla buvo nutraukta, Rusijos pareigūnams sulaukus didelio tarptautinės bendruomenės spaudimo.
V. Mirzajanovas nuo 1996-ųjų gyvena Jungtinėse Valstijose.
2017 metais Rusija paskelbė sunaikinusi visas savo cheminių ginklų atsargas.
Maskva neigia jai metamus kaltinimus prisidėjus prie S. Skripalio apnuodijimo.
