Japonija vis dar bando užkirsti kelią branduolinei katastrofai, kurią sukėlė žemės drebėjimas ir cunamis kovo 11 dieną. Telegraph.co.uk pateikia šių gamtos stichijų ir krizės atominėje elektrinėje pasekmių sąrašą.
Žuvusieji
Iš viso žuvo 12 431 žmogus. 15 153 žmonės iki šiol yra laikomi dingusiais be žinios.
Evakuacija
Nacionalinė policijos agentūra paskelbė, kad daugiau nei 163 tūkstančiai žmonių buvo evakuoti į taip vadinamas slėptuves. Vyriausybė parengė evakuacijos planą aplink Fukušimos rajoną, kuriame po žemės drebėjimo buvo pažeista Tokyo Electric Power Co branduolinė jėgainė Fukušima-1. Evakuacija buvo įvykdyta beveik 20 kilometrų spinduliu. Daugiau nei 70 tūkstančių gyveno šioje pavojingoje zonoje. Nėra aišku, kiek tiksliai žmonių buvo evakuota iš šios teritorijos. Dar 136 tūkstančiai žmonių gyvena kitoje 10 kilometrų zonoje, jiems rekomenduojama arba išvykti arba neišeiti iš namų.
Namų ūkiai be elektros
Tohoku Electric Power Co pranešė, kad 164 059 namų ūkiai šalies šiaurėje liko be elektros.
Namų ūkiai be vandens
Sveikatos ministerija pranešė, kad 170 tūkstančių namų ūkių aštuoniose prefektūrose liko be vandens.
Sugriauti pastatai
Nacionalinė policijos agentūra paskelbė, kad mažiausiai 46 027 pastatai buvo sugriauti, nuplauti cunamio bangos arba sudegė iki pamatų.
Poveikis ekonomikai
Vyriausybė nuostolius po žemės drebėjimo ir cunamio įvertino 16-25 milijardais jenų. Preliminariais paskaičiavimais, tai daugiausiai finansinių nuostolių padariusi stichinė nelaimė.
Apytiksliai paskaičiavimai apima sugadintus kelius, namus, gamyklas ir kitas infrastruktūras, tačiau į juos neįeina prarasta ekonominė veikla nuo prastovų ir išlaidų, kurioms turėjo įtakos branduolinė avarija Fukušima-1 AE. Taip pat šie paskaičiavimai praleidžia nelaimės poveikį finansų rinkai ir verslo sektoriui.
Po žemės drebėjimo jena pakilo iki rekordinio lygio lyginant su doleriu, sukeldama pirmąjį per 11metų Septynerių turtingų tautų grupės (Group of Seven rich nations) įsikišimą, siekiant apsaugoti Japonijos nuo eksporto priklausančią ekonomiką.
Japonijos išlaidos rekonstrukcijai tikrai viršys atstatymo išlaidas po 1995 metais įvykusio žemės drebėjimo Kobėje, kurio atstatymui prireikė 3 papildomų milijardų iš biudžeto. Vyriausybei gali tekti išleisti daugiau nei 10 milijardų jenų, kad suteiktų pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms ir atliktų rekonstrukcinius darbus.
Šalys, siūlančios pagalbą
Remiantis Japonijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 134 šalys ir 39 tarptautinės organizacijos pasiūlė Japonijai savo pagalbą ir paramą.
