„Tai ne Berlyno siena – tai Vidurio Europoje iškilusi siena tarp laisvės ir išnaudojimo, ir ši siena vis labiau auga su kiekviena bomba“, numesta ant Ukrainos, kalbėjo V. Zelenskis, ragindamas paremti jo šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje.
Ekrane pasirodęs su jo skiriamuoju ženklu jau tapusiais chaki spalvos marškinėliais, su tamsiais ratilais po akimis, V. Zelenskis Bundestage buvo pasveikintas žemųjų parlamento rūmų narių ovacijomis atsistojus.
Jo kalboje netrūko istorinių vaizdinių, susijusių su Vokietijos triumfu trinant Šaltojo karo laikų padalijimą.
„Brangus pone Scholzai, nugriaukite šią sieną“, – paragino jis Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą su aliuzija į Šaltojo karo laikais, 1987-aisiais, Berlyne nuskambėjusį JAV prezidento Ronaldo Reigano prašymą.
„Duokite Vokietijai lyderio vaidmenį, kurio jūs Vokietijoje nusipelnote“, – sakė V. Zelenskis, ragindamas parodyti didesnį solidarumą su Ukraina.
Pagyras jis derino su griežta kritika Berlynui, daug metų vengusiam nutraukti savo glaudžius ryšius su Rusija energetikos ir verslo srityse.
Kalboje Vokietijos parlamentui V. Zelenskis peikė Vokietijos vyriausybės paramą dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuriuo turėjo būti tiekiamos gamtinės dujos iš Rusijos. Ukraina ir kitos šalys nepritarė šiam projektui, įspėdamos, kad jis kelia pavojų Ukrainos ir Europos saugumui.
V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į Berlyno neryžtingumą kalbant apie kai kurių griežčiausių sankcijų skelbimą Rusijai, baiminantis, kad jos gali pakenkti ir Vokietijos ekonomikai.
„Kreipėmės į jus, – sakė jis. – Sakėme jums, kad „Nord Stream“ yra tam tikras pasirengimas karui, ir gavome išimtinai ekonominį atsakymą – tai ekonomika, ekonomika, ekonomika... Tačiau tai buvo cemento skiedinys naujai sienai.“
Vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą privertė persvarstyti svarbius Vokietijos energijos, ekonomikos ir saugumo politikos punktus. Kai kurie jų buvo suformuluoti dar Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
Vokietija sustabdė projektą „Nord Stream 2“, drauge su sąjungininkėmis įvedė skaudžių sankcijų Rusijai, pažadėjo smarkiai didinti išlaidas gynybai ir panaikino draudimą eksportuoti ginklus į konfliktų zonas, kad galėtų padėti Ukrainai.
Vokietija taip pat sakė siekianti iki metų pabaigos kone visiškai atsisakyti naftos importo iš Rusijos, nors lieka labai priklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų.
Berlynas priešinasi visiškam energijos importo iš Rusijos sustabdymui ir įspėja, kad tokiu atveju žiemą trūktų energijos, smarkiai išaugtų infliacija ir kiltų Europos didžiausios ekonomikos nestabilumo grėsmė.
V. Zelenskis pabrėžė, kad šiame kare ant kortos pastatyta viso žemyno ateitis, ir teigė, kad vyriausybės Vakaruose nedaro to, ką šiuo metu turėtų daryti.
„Kiekvienais metais politikai kartoja „daugiau niekada“, – sakė Ukrainos lyderis, kalbėdamas apie kasmetinius Holokausto minėjimus.
„O dabar matome, kad šie žodžiai paprasčiausiai nieko nereiškia. Europoje naikinama viena tauta“, – sakė jis ir pabrėžė, kad nuo Rusijos puolimo pradžios jo šalyje žuvo 108 vaikai.
„Padėkite mums sustabdyti šį karą“, – sakė V. Zelenskis.
Nepaisydami jo griežtos kritikos, vokiečių parlamentarai po 15 minučių trukusios kalbos jam vėl plojo atsistoję.
