„Mes aktyvuojame darbus, kad patrauktume okupantus atsakomybėn. Reikia tarptautinio tribunolo. Už viską, ką jie padarė Ukrainai. Mūsų žmonėms. Už kiekvieną Rusijos pajėgų teroro aktą mūsų šalies teritorijoje“, – paaiškino V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas pareiškė, kad Rusija turi būti pasaulinės bendruomenės pripažinta teroristine valstybe.
„Pasaulis jau supranta, kad be Rusijos pripažinimo teroristine valstybe, negalima bus pasiekti teisingumo Ukrainos atžvilgiu, – savo kreipimesi skelbė V. Zelenskis. – Rusijos valstybė pavirto į atvirą teroristę. Ir jai ne gėda. Ji turės atsakyti už viską. Pasaulis jau suprato, kad be Rusijos pripažinimo teroristine valstybe, neįmanoma atstatyti teisingumo ir tarptautinės tvarkos.“
V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į galimo Ukrainos neutraliteto klausimą. Jo manymu, tai yra įmanoma tik tuo atveju, jeigu bus suteiktos realios garantijos, kad šalis išliks saugi.
„Mes turime susitarti dėl sąžiningos taikos Ukrainai su realiomis saugumo garantijomis, kurios veiktų“, – aiškino Ukrainos prezidentas.
Ukraina atmeta Austrijos ir Švedijos neutralumo modelį
Ukraina trečiadienį atmetė Rusijos stumiamus pasiūlymus sutikti tapti neutralia valstybe, kurios statusas būtų panašus į Švedijos ar Austrijos.
Anot Kyjivo, Ukrainos ir Rusijos derybose dėl karo nutraukimo pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas „saugumo garantijoms“.
„Ukraina šiuo metu kariauja su Rusija. Dėl tos priežasties modelis gali būti tik „ukrainietiškas“ ir tik su teisiškai patikrintomis saugumo garantijomis“, – sakė ukrainiečių vyriausiasis derybininkas Mychailo Podoliakas.
Jo komentarus paskelbė prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.
M. Podoliakas paragino sudaryti teisiškai įpareigojantį saugumo susitarimą, kurį pasirašytų tarptautiniai partneriai, kurie „neliktų nuošalyje atakos prieš Ukrainą atveju, kaip tai daro šiandien“.
Kremlius anksčiau trečiadienį sakė, kad neutralios Ukrainos, pagal Švedijos ar Austrijos modelį, statusas buvo aptartas derybose su Kyjivu, siekiant užbaigti tris savaites trunkančius susirėmimus Ukrainoje.
„Tai yra dabar svarstomas variantas, kurį galima laikyti kompromisu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jo komentarai nuskambėjo po to, kai užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad neutralumo klausimas užima svarbiausią vietą derybose. Ukrainos atmestą pasiūlymą anksčiau pristatė Rusijos pagrindinis derybininkas.
Oficialiai Švedija taikos metu nepriklauso jokiam kariniam aljansui ir yra neutrali karo atveju, bet neutralumo politikos ji atsisakė baigiantis Šaltajam karui 1992 metais.
Nors Švedija oficialiai yra neprisijungusi, tačiau jau beveik 30 metų yra NATO partnerė.
Šaltojo karo pabaigoje Švedija sumažino savo karines išlaidas, tačiau ėmė daugiau investuoti į gynybą po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį.
Ukraina ir Rusija surengė kelis derybų raundus, organizuotus bandant rasti sąlyčio taškų ir užbaigti karą, kurį vasario 24 dieną pradėjo Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.
Vėliausias derybų raundas baigėsi antradienį vėlai vakare. Po jo Kyjivas pareiškė, kad derybose yra iškilę „principinių prieštaravimų“.
Rusijos užsienio reikalų ministras anksčiau trečiadienį sakė, kad Maskva ir Kyjivas yra „arti sutarimo“ dėl neutralumo susitarimo.
Anksčiau abi pusės pakurstė viltis dėl galimo proveržio derybose, pareiškusios, kad susitarimai beveik parengti ir gali būti greitai pasirašyti.
Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis trečiadienį žurnalistams sakė, kad derybos „lėtos ir sunkios“, tačiau pridūrė, jog Kremlius nori taikos „kiek įmanoma greičiau“.
V. Medinskis pridūrė, kad aptariami ir kiti klausimai, įskaitant 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio ir prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų statusą.
