„Pagrindinė kontrpuolimo sąlyga – sustabdyti priešo galimybes atakuoti. Priešingu atveju pulti nėra prasmės, nes susidursime su priešpriešinėmis kontratakomis ir visas sukauptas pajėgas išleisime artėjančioms kovoms“, – Čikagos radijui sakė O. Arestovyčius.
Jis taip pat išsamiau paaiškino, kokios taktikos imasi Ukrainos ginkluotosios pajėgos, siekdamos išsekinti rusų karius.
„Mes tai darome vykdydami manevrinę gynybą tose vietose, kur jie bando atakuoti, kur 60 proc. Rusijos pajėgų yra sutelktos nuo Iziumo iki Bachmuto ir iki Luhansko ir Donecko sričių sienos. Tai trikampis.
Dabar maždaug 60 proc. iš 130–150 tūkst. rusų karių kovoja ten. Taigi, Rusijos kariuomenė pasiekė plynaukštę maždaug prieš tris savaites ir ši plynaukštė pradėjo pamažu svyruoti, o mes, priešingai, pradėjome įsibėgėti. Kai šie du grafikai susikirs, eisime į puolimą“, – aiškino prezidentūros kanceliarijos vadovo patarėjas.
Sekmadienį Chersono srities administracijos vadovo padėjėjas Serhijus Chlanas teigė, kad Ukrainos pietinį Chersono regioną, kurį Rusijos pajėgos užėmė invazijos pradžioje, Kyjivo pajėgos atkovos iki rugsėjo.
„Galime sakyti, kad Chersono regionas tikrai bus išvaduotas iki rugsėjo ir kad visi okupantų planai žlugs“, – interviu Ukrainos televizijai sakė S. Chlanas.
Ukrainos armija, kurios pajėgumus pastiprino Vakarų tiekiama ilgo nuotolio artilerija, pastarosiomis savaitėmis pamažu atkovoja teritorijų Chersono srityje.
„Galime sakyti, kad mūšio lauke įvyko persilaužimas. Matome, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ima viršų per savo naujausias karines operacijas, – sakė S. Chlanas. – Matome, kad mūsų ginkluotosios pajėgos atvirai puola. Galime sakyti, kad pereiname nuo gynybinių prie kontrpuolimo veiksmų.“
Pareigūno teigimu, pasirengimo sausumos puolimui dalis buvo ukrainiečių smūgiai dviem svarbiems regiono tiltams ir atakos prieš rusų ginklų sandėlius bei vadavietes.
