Oficialiais duomenimis, karių, dalyvaujančių būsimuose mokymuose, neviršija 15 tūkst. žmonių, tačiau yra pranešimų, kad dalyvių skaičius gali būti ir 100 tūkst. Kokias galimybes nori tobulinti ar pademonstruoti Rusija šių mokymų metu?
1. Masiniai aviacijos-raketiniai smūgiai naudojantis įvairia technika. „Zapad-2017“ gali būti išbandomos koordinuotos „žemė-žemė“, „vanduo-žemė“, ir „oras-žemė“ raketų atakos, siekiant pralaužti priešininko gynybines sistemas.
Pastaraisiais metais rusai ne sykį šiame regione išbandė techniką, naudojamą tokio pobūdžio operacijose. Tai ne tik raketų kompleksai „Iskander“, tačiau ir „Bujan-M“ tipo laivai, ginkluoti sparnuotosiomis raketomis „Kalibr-NK“ ar strateginiai bombonešiai „Tu-95“ ir „Tu-160“. Didžioji dalis išvardintų karinės technikos priemonių gali būti ginkluotos tiek konvencinėmis, tiek ir branduolinėmis raketomis.
2. Greitas kariuomenės „permetimas“. Kita sfera, kur rusai gali patikrinti ir pademonstruoti savo galimybes – tai kariuomenės perkėlimas dideliu atstumu per minimalų laikotarpį nuo įsakymo gavimo. Rusijos ginkluotosios pajėgos jau ne pirmus metus vykdo aktyvų taip vadinamąjį „kovinės parengties“ patikrinimą, aiškindamiesi, kiek laiko užtruks skirtingų dalinių pajungimui karinių užduočių vykdymui. Dažnai tokie užsiėmimai numato kariuomenės dalinių perkėlimą tolimus atstumus.
Kitas svarbus aspektas – skirtingų kariuomenės rūšių (pavyzdžiui, pėstininkų ir desantinių pajėgų) bendradarbiavimo patikrinimas arba karinių operacijų vykdymas keliuose skirtinguose taškuose vienu metu. Yra tikimybė, kad vienu metu su „Zapad“ mokymais prasidės plataus masto kariniai manevrai, pavyzdžiui, Pietų karinėje apygardoje, pasienyje su Ukraina.
3. Naujos kartos ginkluotės sistemų panaudojimas perkeliant didelį kiekį technikos. „Zapad“ mokymai taps galimybe parodyti ir išbandyti naują ar modernizuotą ginkluotę.
Pavyzdžiui, praėjusių mokymų metu pirmą sykį buvo pademonstruotos „Iskander“ komplekse naudojamos sparnuotosios raketos (dažnai vadinamos „Iskander-K“). Toks pasirodymas iš dalies pagrįstas propagandiniais tikslais, iš dalies – leidžia patikrinti naująją ginkluotę didesnio masto karinių veiksmų simuliacijos metu.
4. Vieninga priešlėktuvinės gynybos sistema su Baltarusija. „Zapad-2017“ mokymų metu, tikėtina, bus išbandyta Rusijos ir Baltarusijos bendra gynybinė oro sistema. Manevruose gali dalyvauti Rusijos radiolokacinės arba zenitinės-raketinės pajėgos (įskaitant ir šiuolaikinių „S-400“ sistemų panaudojimą).
5. Nekonvenciniai veiksmai. Egzistuoja didelė tikimybė, kad karinių pratybų metu bus išbandytos Rusijos radioelektroninės kovos pajėgos ir spec. daliniai. Pastarieji dažnai dalyvauja bendruose mokymuose su Baltarusijos kolegomis, o radioelektroninė kova užima svarbią vietą Rusijos karinėje doktrinoje, ypač hipotetinio susidūrimo su NATO, kuris naudojasi naujausiomis technologijomis, kontekste.
Maža to, manevrų metu galima tikėtis karinių operacijų kibernetinėje erdvėje. Primenama, kad „Zapad-2013“ metu buvo vykdoma kova su „teroristinėmis grupuotėmis iš Baltijos šalių“. Vėlesnė šių mokymų analizė parodė, kad jų metu buvo išbandoma „puolamoji operacija prieš Lenkiją ir Baltijos šalis“. Manoma, kad „Zapad-2017“ gali lydėti provokacijos prieš šias šalis (kibernetiniai išpuoliai, oro erdvės pažeidimai ir pan.)
6. Masinio naikinimo ginklų panaudojimo simuliacija. Tokio pobūdžio mokymai yra visada uždengti paslapties skraiste, net jeigu tai tėra išskirtinai štabo veiksmų lygmens modeliavimas ir kariuomenės daliniai juose nedalyvauja.
Reiktų priminti, kad kai kurių šaltinių vertinimu, 2009 metais vienas iš scenarijų numatė branduolinio ginklo panaudojimą prieš Lenkiją. Rusijos karinė doktrina leidžia panaudoti nestrateginę branduolinę ginkluotę, o jos svarba kariuomenėje pastaraisiais metais tik išaugo.
7. Informacinės operacijos. Mokymų metu rusai, tikėtina, suintensyvins savo informacinį puolimą. Maskva tradiciškai tokiems atvejams stengiasi kompleksiškai teisinti savo veiksmus ir diskredituoti tai, ką daro NATO. „Fake News“ naudojimas didelių karinių pratybų metu nėra naujiena, NATO jau galėjo tai patirti karinių pratybų Rytų ir Centro Europoje metu.
Ar Rusija ruošiasi karui?
„Zapad-2017“ pratybos kelia nerimą NATO šalių ekspertams. Jų manymu, Rusija gali panaudoti šį pretekstą veiksmams, kurie suteiks negatyvią įtaką Rytų ir Centrinės Europos saugumui. Yra tikimybė, kad mokymai pasitarnaus dėmesio atitraukimui nuo agresyvių veiksmų, pavyzdžiui, prieš Ukrainą ar Baltijos šalis.
Kita vertus, galimo tarptautinės bendruomenės atsako kontekste labiau tikėtinas politinio spaudimo scenarijus, kuris numatys, pavyzdžiui, dalies Rusijos kariuomenės dalinių ar ginkluotės „pasilikimą“ Baltarusijoje. Reiktų paminėti, kad Minskas kategoriškai neigia tokią galimybę.
Net jeigu kai kurių ekspertų nuomonė ir neturi pagrindo, NATO šalims derėtų itin akylai stebėti „Zapad“. Sausį buvęs NATO pajėgų vadovas Europoje Ph. Breedlove’as pareiškė: „Ar ruošiasi Rusija karui? Rusijos karinės pratybos per pastaruosius dešimt metų tampa vis didesnio masto ir pasižymi vis labiau puolamuoju pobūdžiu. Aš manau, kad mums derėtų ne svarstyti, ką daro Maskva, o įdėmiai stebėti jos veiksmus. O ji organizuoja plataus masto pratybas, ir tai daro taip dažnai, kad mes jau prarandame budrumą. Tai gali rusams suteikti galimybę pasinaudoti netikėtumo faktoriumi, kuomet pratybos netikėtai virs puolimu“.
Veiksmai, kuriuos priėmė Rusija iki šiol, leidžia numanyti, kad ji gali nuspręsti tam tikru būdu netikėtai prigauti Vakarus ir išgauti iš to tam tikros naudos (nors ir politinės). NATO šalims, ypač rytinei jų daliai, derėtų ruoštis patiems įvairiausiems scenarijams.
