Neseniai praūžusi eilinė nesutarimų tarp Minsko ir Maskvos banga baigėsi tuo, kad pirmą sykį šalių istorijoje Rusija paskelbė apie pasienio kontrolės įvedimą. Dar daugiau aistrų kelia būsimi didelio masto dviejų šalių kariniai mokymai „Zapad-2017“. Lietuvos politikai išsyk pavadino Baltarusijoje vyksiančius karinius mokymus „pagrindine šių metų grėsme“. Tačiau bene pirmą sykį šis, kas dvejus metus organizuojamas, šalių kariuomenių karo modeliavimas tapo taip aktyviai ir negatyviai aptarinėjamas pačioje Baltarusijoje.
Baltarusija – realiausias kitas Kremliaus taikinys
Maskva ruošiasi „griežtam hibridinio karo“ variantui prieš kaimyninę šalį, įskaitant ir galimą karinį perversmą bei kariuomenės įvedimą. Taip mano Baltarusijos strateginių ir užsienio politikos tyrimų centro vadovas Arsenijus Sivickis ir Rusijos tyrimų programos vadovas Jurijus Carikas.
Analitikai A. Sivickis taip pat mano, kad būtent jo šalis taps naujo Rusijos „hibridinio karo“ taikiniu.
„Jeigu kalbėtume apie galimą kitą Kremliaus žingsnį, tai galėtų tapti bandymas organizuoti valstybinį perversmą Baltarusijoje. Užmačia yra ta, kad toks įvykis būtų išnaudotas kaip pretekstas įvesti į respubliką savo kariuomenę ir nustatyti jos nuolatinį buvimą šalyje. Iš esmės, tai reikštų Baltarusijos suverenumo panaikinimą. Tokiu atveju Baltarusija pavirstų tam tikros rūšies kariniu-politiniu Rusijos placdarmu ir „hibridinių“ grėsmių šaltiniu kaimyninėms šalims: Ukrainai, Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai. Blogiausiu atveju tai gali tapti plataus masto karo su išvardintomis šalimis pradžia. Jeigu NATO vykdys mobilizaciją ir ruošis atmušti puolimą, Maskva gali nuspręsti panaudoti ir branduolinį ginklą regione. Būtent šis įvykių vystymosi variantas buvo svarstomas neseniai vykusiame karo taktikos žaidimuose Varšuvoje, kuriame aš ir dalyvavau,“ – mano Arsenijus Sivickis.
JAV vidaus politikos problemų atspindys
Anot analitikų, „perkrova“ tarp Maskvos ir Vašingtono ne tokia akivaizdi, kaip tai atrodo iš pirmo žvilgsnio, tačiau Donaldo Trumpo atsiradimas valdžioje bet kokiu atveju yra naudingas Maskvai, skelbia ukrainiečių „Radio Svoboda“.
Tai tam tikram laikui „išjungia“ JAV iš aktyvaus dalyvavimo pasaulinėje politikoje dėl administracinio nesusikalbėjimo ir politinių konfliktų amerikiečių valdžios viršūnių viduje.
Arsenijus Sivickis mano, kad D. Trumpo atėjimas į valdžią Amerikoje sėja prieštaravimus pačios šalies viduje.
„Visų pirma, kalbama apie karinių-politinių sprendimų priėmimą. Trumpo politikos kryptis ir jo intencijos Rusijos atžvilgiu gali privesti prie NATO disfunkcijos ir Rusijos agresyvių ketinimų sulaikymo kurso nusimušimo, o taip pat galimo konflikto tarp JAV ir Kinijos. Tikriausiai, kad šiandien tai yra pagrindinė tarptautinė stabilumo ir saugumo grėsmė,“ – įsitikinęs A. Sivickis.
Jurijus Carikas pažymi: pats „perkrovimo“ žaidimas atspindi toli gražu ne visų D. Trumpo šalininkų poziciją.
„Pačioje Rusijoje gana galingos elitinės grupuotės orientuojasi į dar net neprasidėjusio „perkrovimo“ nutraukimą. Tai susiję taip pat ir su vidinėmis priežastimis. Jokių greito ekonominio augimo Rusijoje perspektyvų nėra, o galimybė įpūsti tarptautinę įtampą dėl tariamo JAV susiskaldymo atrodo pernelyg viliojančiai. Svarbu ir kita: sąskaita, kurią Vašingtonas pateiks už „naująją perkrovą“, gali pasirodyti ne pagal kišenę Maskvai, juk ji, sprendžiant iš visko, turėtų įtraukti Rusiją į aktyvius veiksmus prieš Iraną ir Kiniją,“ – teigė jis.
„Zapad-2017“ ir vagonų skandalas
Praėjusių metų lapkritį Ukrainos leidiniai „iškapstė“ ir paviešino viešai prieinamą informaciją, kad Rusijos gynybos ministerija užsakė 4162 vagonus karinėms reikmėms. Šis skaičius šokiravo greitai naujieną pasičiupusius baltarusius, nes 2015-ais ir 2016-ais, pasak vietos žiniasklaidos, tokio tipo pervežimų buvo atitinkamai 125 ir 50.
Bent kelis mėnesius Baltarusijos socialinės erdvės ir analitikai skelbė apie galimai planuojamą okupaciją. Situacija susidomėjo ir Rusijos žiniasklaida, o „Novaja Gazeta“ išsiuntė užklausą valdininkams.
Gynybos ministerijos oficialaus atsako teko laukti 55 dienas. Rusijos kariuomenė patvirtino, kad užsakytas skaičius atitinka paskelbtąjį žiniasklaidoje, tačiau pažymėjo, kad tai yra užsakymas „pirmyn ir atgal“, todėl kroviniams vežti iš tiesų tereikės 2081 vagono. Rusai taip pat pažymėjo, kad nuo 2015-ųjų yra pasikeitusi pirkimų sistema, kuri anksčiau ir visai nebuvo viešinama.
Reikėtų paminėti, kad kariniai mokymai „Zapad“ vyksta kas du metus rotaciniu principu. Paskutinį sykį didžioji dalis mokymų Baltarusijoje vyko 2013-aisiais – dar prieš Krymo aneksiją ir tragiškus įvykius Ukrainoje.
Anot rusų, tuomet buvo užsakyta beveik 2500 vagonų, 2009-aisiais – net 6 tūkst. vagonų.
Tiesa, niekas netrukdo Maskvai dalį sąstatų tiesiog neįtraukti į oficialų sąrašą.
„Novaja Gazeta“ dar paskaičiavo, kad karinė technika „savo eiga“ Lenkijos pasienį greitkeliais pasiektų per 15 valandų, kai apkrautais, ne pačios geriausios būklės, geležinkeliais teks pūškuoti visas dvi su puse paros.
Taip pat pasigirsta perspėjimų, kad būsimi mokymai gali viršyti „Kavkaz-2016“ mokymuose panaudotos technikos ir karių skaičiumi. Tuomet mokymuose dalyvavo įspūdingi 125 tūkst. karių ir dar 97 tūkst. rezervininkų. Viso – 220 tūkst. žmonių.
Oficialiai teigiama, kad 2009 ir 2013 metais „Zapad“ Baltarusijos teritorijoje dalyvavo apie 13 tūkst. karių. 2009-aisiais –5-6 tūkst. rusų ir 7 tūkst. baltarusių, 2013-aisiais – 3 tūkst. rusų ir apie 10 tūkst. baltarusių.
Neįžvelgia neįprastų dalykų
Baltarusijos strateginių tyrimų instituto (BISS) Vilniuje analitikas Denisas Meljancovas laikosi kitos nuomonės. Jo manymu, toks Rusijos kariuomenės aktyvumas užperkant transportą yra susijęs su šiais metais vykstančiomis pratybomis. „Tokie mokymai įprastai vyksta kartą į du metus. Praėjusiais metais pagrindiniai mokymai vyko Rusijos poligonuose, todėl ir krovinių vežimui į Baltarusiją nebuvo tokio poreikio,“ – leidiniui „Naša Niva“ pasakojo jis.
Laikraščio „Belorusskij rynok“ apžvalgininkas Aleksandras Alesinas pažymi, kad šiuo metu Rusija neturi nei jėgų, nei lėšų naujų didelių teritorijų okupacijai.
„Daugoka, aišku. Klausimas – kokia technika bus perkeliama. Tikėtina, kad bus perkeliamos pilnaverčiai junginiai, kelios brigados ar net divizijos kartu su technika. Vienoje tankų divizijoje yra apie 250 tankų, artilerija, kita kovinė technika, benzovežiai, krovininės mašinos. Galima numanyti, kad mokymai bus didelio masto,“ – teigė A. Alesinas.
Ekspertas manymu, šis karinis junginys, kad ir koks jis būtų, nepajėgtų išlaikyti Baltarusijos, o tuo labiau įsiveržti į Ukrainą ir kontroliuoti ten okupuotas teritorijas. „Paprasčiausiai taip, be tarptautinio susitarimo, pasilikti jie negalės, o Baltarusijos okupacijai tokio „žaliųjų žmogeliukų“ skaičiaus aiškiai neužteks,“ – tikino jis.
„Lukašenka, o ir pats Putinas dabar nėra suinteresuoti įsiveržti į naujas Ukrainos teritorijas. Putinui dabar reiktų kaip nors status quo išlaikyti Sirijoje, galimos problemos Centrinėje Azijoje. Išlaikyti naują užgrobtą teritoriją būtų neįmanoma,“ – mano ekspertas.
Denisas Melnjacovas taip pat mažai tikėtinu vadina galimą „Krymo scenarijų“ Baltarusijoje. „Rusijai nėra poreikio prisijungti Baltarusiją, nes jos interesai čia ir taip yra užtikrinami,“ – pasakojo leidiniui jis.
„Belarus Security Blog“ projekto vadovas Andrejus Porotnikovas pažymėjo, kad „tuo metu, kai Rusijos pajėgos bus išbarstytos po visą Baltarusijos teritoriją, tikėtis pergalės Rusija negali“.
„Mūsų kariniuose mokymuose bus daugiau, ir dangus taip pat bus mūsų. Iš esmės, Rusijos galimybės okupuoti Baltarusiją yra realios tik taikant Čekoslovakijos modelį, kuomet niekas nesipriešina. Tačiau aš abejoju, kad mūsų sąlygomis tai būtų įmanoma, nes Lukašenka mušis už savo valdžią iki paskutiniosios. Klausimas tik, kam Rusijai to reikia. Niekas į jį negali atsakyti,“ – pažymėjo jis, taip pat pridurdamas, kad šiuo metu Kremlius bando susitarti su Vašingtonu, todėl „artimiausius metus galime būti ramūs“.
Ekspertas apskritai suabejojo pačių „Zapad-2017“ karinių mokymų rengimo galimybėmis. „Tai jau nėra absoliučiai nepajudinamas dalykas. Jeigu mokymai dėl tam tikrų priežasčių neįvyktų, tai toli gražu ne visi Minske būtų nustebę. Tačiau atsisakymas nuo „Zapad“ reikš Baltarusijos-Rusijos santykių iš politinių-ekonominių nesutarimų stadijos į plataus masto konfliktą, po kurio gali prasidėti „tokia kova už pasaulį, kad, perkeltine prasme, akmens ant akmens neliktų“.
Pats Baltarusijos prezidentas, vasario 3-ąją kalbėdamas su žiniasklaida, abejonių dėl savo šalies saugumo neturėjo.
„Jeigu kas nors galvoja: štai Rusija čia „savo kariuomenę įves, kelis tūkstančius vagonų pakraus ir mus okupuos. Klausykite, nebūkite naivūs. Rusija pakraus į geležinkelio sąstatus techniką ir „okupuoja“ Baltarusiją… Kaip įmanoma kariauti ant geležinkelio platformų? <...> Visa tai kontroliuojama. Rusija niekada neokupuos Baltarusijos,“ – pareiškė Aleksandras Lukašenka.
