Pasamdyti konsultantai atskubėjo į „Lego“ būstinę Danijoje. Visų jų verdiktas buvo vienas – būtina verslo modelio diversifikacija. Konstruktoriaus detalės faktiškai nesikeitė nuo 1950-ųjų, „Lego“ turėtų pasekti „Mattel“, „Fisher-Price“, „Barbie“, „Hot Wheels“ ir kitų žaislų gamintojų pavyzdžiu. „Lego“ paklausė jų patarimo: pristatė papuošalus mergaitėms, įkūrė „Lego“ drabužių liniją, atidarė šimtus milijonų kainavusius pramogų parkus. Bendrovė netgi įkūrė savo vaizdo žaidimų padalinį, nepaisant to, kad neturėjo visiškai jokios patirties šioje srityje. Nepaisant to „Lego“ pardavimai augo tik „Star Wars“ ar „Harry Potter“ serijų dėka. Ir tai, tik tuomet, kai pasirodydavo nauji filmai.
„Mes atsidūrėme ant degančio pagrindo, – „Lego“ vadovas Jorgenas Vigas Knugstorpas pasakojo kolegoms. – Mums netrukus pritrūks einamųjų lėšų … (ir) galime neišgyventi“.
Žaislų „Apple“
Tačiau jau 2015-aisiais, vis dar vienai šeimai priklausantis „Lego Group“ perspjovė „Ferrari“ galingiausių pasaulyje prekės ženklų lenktynėse. Paskelbė apie 755 mln. eurų pelną, taip tapdama didžiausia žaislų gamintoja Europoje ir Azijoje, o JAV, kur pirmą sykį perkopė 1 mlrd. pardavimų kartelę, pakilo į trečiąją vietą.
Nuo 2008 iki 2010 bendrovės pelnas tapo keturgubas, aplenkiant „Apple“. Bendrovė taip ir pradėta vadinti – žaislų „Apple“: pelną generuojanti, dizainu paremtas stebuklas, aukštos klasės produktas, kurio fanams niekada negana. Praėjusiais metais „Lego“ pardavė 75 mlrd. detalių. „Lego“ žmogeliukų – „Minifigures“ – 4 cm aukščio personažų – skaičius viršijo žmonių skaičių. Britų žaislų pardavėjų asociacija paskelbė „Lego“ amžiaus žaislu.
Tuo metu, kai 2014-aisiais pasirodė „The Lego Movie“, filmų snobai iš „Rotten Tomatoes“ suteikė jam 96 proc. reitingą: tik Oskarui nominuoti „12 years a slave and gravity“ sugebėjo pasiekti šį rezultatą. Šiais metais pasirodęs „The Lego Batman Movie“ pagerino „tikrojo“ „Batman“ filmo – „Batman vs. Superman: Dawn of Justice“ rezultatus.
„Lego“ sugrįžimas yra vadinamas vienu iš galingiausių grįžimų korporacijų istorijoje. Davido Robertsono knyga „Brick by Brick: How Lego rewrote the rules of innovation“ tapo privaloma perskaityti visiems verslo atstovams. „Sony“, „Adidas“ ir Boeing“ pripažino, kad remiasi knygoje pristatytais metodais. „Google“ dabar naudoja „Lego“ detales siekiant padėti savo kūrybiniams darbuotojams išlaisvinti potencialą.
Inovatyvesnis už Steve’ą Jobsą
„Lego“ gelbėtoju yra krikštijamas Vigas Knugstorpas – keturių vaikų tėvas, atvykęs iš verslo konsultantų bendrovės „McKinsey & Company“ 2001-aisiais. Jis buvo pakeltas į bendrovės vadovus po trijų metų darbo įmonėje, kai jam buvo 36-eri. „Tam tikra prasme, aš manau, kad jis yra geresnis inovatyvumo pavyzdys, negu Steve’as Jobsas“, – savo knygoje rašė D. Robertsonas.
Vigas Knugstorpas gelbėjo „Lego“ metodiškai perkurdamas ją, detalė po detalės. Jis metė dalykus, kurių valdymui ir organizavimui įmonė neturėjo patirties – „Legoland“ parkai dabar priklauso britų bendrovei „Merlin Entertainments“. Jis sumažino gaminamų detalių skaičių, nuo 13 tūkst. iki 6,5 tūkst. skirtingų vienetų (tuo pačiu jis išplėtė spalvinę gamą). Jis taip pat padrąsino bendravimą su „Lego“ fanais, anksčiau tai buvo laikoma netinkama. Internetas, skirtingai nuo daugelio kitų praėjusio amžiaus pabaigos verslų, ne tik nenužudė „Lego“ tačiau dar ir išplėtė, nes leido gerbėjams dalintis savo kūryba ir taip plėsti vardo žinomumą.
„Lego“ netgi inicijavo programą, pagal kurią pasiūlę originalią idėją fanai galėjo tikėtis 1 proc. nuo jos vėlesnio pardavimo.
Bendrovė taip pat pradėjo ir vėl gaminti žaislus. Be klasikinių „City“ ir „Space“ linijų atgaivinimo, „Lego“ sukūrė ninzių pagrindu sukurtą „Ninjago“, „Mindstorms“ robotus paaugliams, „Lego Architecture“ suaugusiesiems. Dar 2011-aisiais jų pirkėjai 90 proc. buvo berniukai, tačiau bendrovė įspūdingai įžengė į „mergaičių rinką“. „Lego Friends“ sugebėjo perimti dalį „mažyčių lėlių“ rinkos.
Ir tai nebuvo atsitiktinumas – bendrovės darbuotojai keliauja po visą pasaulį ir bendrauja su vaikais bei jų šeimomis, stebi kasdienį gyvenimą. Jų tyrimas apima stebėjimą, kaip žaidžia vaikai viena, ar kartu su kitais vaikais, kaip tarpusavyje bendrauja artimieji, ir kodėl kai kurie žaislai išlieka favoritais, kai kiti yra metami į žaislų dėžę.
„Ninjago“ buvo kuriamas su bendruomenės pagalba: pirmoji serija pagrindiniu blogiuku pasirinko „kaukolėzus“, nes apklausos parodė, kad skeletai yra populiariausi tarp 6-ių berniukų visame pasaulyje. Ninzės taip pat buvo pasirinkti dėl populiarumo kontrolinėje grupėje. „Mes rodėme jiems superherojus, viską – tačiau ninzės vaikus tiesiog prikaustė“, – pasakojo vienas iš kūrybos skyriaus vadų Cerimas Manovi.
Sukurti „Lego Friends“ užtruko keturis metus (ir dar 40 mln. dolerių investicijų) tam, kad būtų pasiektas tinkamas rezultatas. Žaislų gamintojai išsiaiškino, kad mergaitės yra pragmatiškesnės už berniukus, kuriems svarbiausia gėrio-blogio kova, joms reikėjo daugiau detalių (kepyklos, pasilinksminimų parkai ir pan.).
Be viso to, „Lego“ veržiasi ir į virtualią erdvę. Šiais metais bendrovė pristatė „Lego Life“, socialinį tinklą vaikams, kurie yra per jauni, kad naudotųsi „Facebook“ ar „Instagram“. Jame jie gali dalintis savo kūryba, gauti „like“ iš savo bendraamžių, sukurti savo „Lego“ atvaizdą internete. Vaizdo žaidimų rinką papildė „Nexo Knights“, o bendrovės ateities planuose nusimato virtualios realybės produktai.
Tuo metu „Lego“ paskelbė, kad praėjusių metų pajamos buvo rekordinės per 85-ius jos gyvavimo metus. Žaidimas gali būti ne tik smagu, tačiau ir pelninga.
