„WikiLeaks“ paviešinti Jungtinių Valstijų diplomatiniai įrašai atskleidė, kad naftos bendrovė BP „sistemingai“ tyrinėjo verslo galimybes „piktadarėse valstybėse“, tarp kurių buvo Birma, Kuba ir Sudanas, rašo „The Telegraph“. Tai buvo bandoma daryti per prieštaringus susitarimus su milijardieriais oligarchais, valdančiais BP Rusijos padalinį.
BP dukterinė įmonė Rusijoje „TNK–BP“ tyrė verslo galimybių tose pasaulio valstybėse, kur Didžiosios Britanijos kompanijos paprastai nesvarstytų galimybės pradėti savo veiklą dėl galimų tarptautinių sankcijų. „TNK–BP“ kompanijos tarybai vetavus tokius ypatingus pasiūlymus, vienas iš kompanijos direktorių rusų perduodavo projektus savo privačiai įmonei, teigiama paviešintuose dokumentuose.
„WikiLeaks“ išslaptinti dokumentai atskleidžia BP dukterinės kompanijos Rusijoje veiksmus desperatiškai siekiant užsitikrinti naujus naftos išteklius. Dokumentuose taip pat rašoma, kad „TNK–BP“ smarkiai nuogąstavo dėl kitos Rusijos naftos kompanijos, su kuria dabar yra partnerė.
BP kompanija yra viena svarbiausių įmonių Londono vertybinių popierių biržoje ir nuo jos sėkmingos veiklos priklauso milijono Didžiosios Britanijos pensininkų ir smulkiųjų verslininkų likimai.
Dokumentai taip pat atskleidžia nesutarimus tarp „TNK–BP“ aukščiausių vadovų bei konkurenciją dėl galios pačioje Britanijos kompanijoje. BP prezidentas Bobas Dudley kaltino „Rosneft“ valdybos pirmininką palaikant oligarchų „karą“ prieš jį.
„TNK–BP“ sudaro beveik ketvirtadalį visos BP pasaulinės naftos gamybos. Ji buvo įkurta 2003 metais, kuomet BP pasirašė susitarimą su oligarchais, sudariusiais „Alfa–Access–Renova“ (AAA) konsorciumą.
Kalbėdamas su JAV diplomatais Maskvoje 2008 metų birželio mėnesį B. Dudley teigė, kad Rusijos milijardieriai nori praplėsti „TNK–BP“ veiklą Birmoje, Kuboje ir Sudane. Tai, savo ruožtu, sukeltų problemų BP sulaukti sankcijų iš JAV ir Vakarų. Ambasados įrašai teigė, kad vienas ir „TNK–BP“ direktorių Germanas Khanas sistemingai naudojosi kompanijos ištekliais tikrindamas šiuos projektus.
Vos tik šiuos projektus atmesdamo „TNK–BP“ taryba, jie būdavo perduodami vienai iš jo kompanijų „Norbest“. Kuomet B. Dudley atisakė skirti kompanijos išteklius šių projektų įgyvendinimui, jis apkaltino G. Khaną pradėjus kampaniją prieš jį.
JAV ambasadorius Rusijoje Williamas J. Burnsas apibūdino santykius tarp BP ir milijardierių kaip „pasakojimą apie intrigas intrigose.“ „Besikuriant „TNK–BP“ kompanijai vienas BP pareigūnas teigė, kad jie myli mus (mūsų pinigus), o mes nekenčiam jų (jų kompanijų valdymo stiliaus)“, – rašė ambasadorius. Ambasadoriaus teigimu, kai kurie apžvalgininkai šį ginčą įžvelgė kaip dar viena Rusijos bandymą suduoti antausį Britanijai, kuomet santykiai tarp abiejų valstybių buvo toli gražu nedraugiški.
B. Dudley spėjo, kad Kremlius siekė, jog BP ir oligarchai „susikautų tarpusavyje iki išsekimo, kaip „Sibiro tigrai“ ir tuomet pagrobtų išlikusį gyvą“ ir sukurtų trečią didžiausią Rusijos naftos kompaniją.
Palengvėjimas prasidėjo tuomet, kai BP, siekdama ištirti Rusijos Arkties vandenyne esančius naftos telkinius, pasirašė istorinį 6,3 mlrd. svarų sterlingų (25,2 mlrd. litų) susitarimą su valstybės valdoma „Rosneft“. Susitarimą šiuo metu nagrinėja Rusijos aukščiausiasis teismas, į kurį kreipėsi pusę kompanijos „TNK–BP“ akcijų valdantys oligarchai.
BP kompanijos atstovas spaudai teigė, kad dukterinė Rusijos įmonė neinvestavo į tokias valstybes kaip Kuba, Birma ar Kurdistanas, tačiau vertino savo veiklą Rusijoje, Jis taip pat pridėjo, kad B. Dudley ir „Rosneft“ valdybos pirmininkas Igoris Sečinas, kuris kartu yra ir Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, „palaiko gerus santykius ir demonstruoja abipusę pagarbą“.
