Kalbėdamas Berlyne vykusiame Vokietijos užsienio politikos draugijos renginyje Bruno Kahlas sakė, kad BND ekspertai mano, jog aukšti Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai akivaizdžiai abejoja, ar NATO tarpusavio gynybos įsipareigojimai ir JAV išplėstinis atgrasymas Europoje išsilaikytų, jei kiltų rimta situacija.
„Šiuo metu nėra jokių konkrečių įrodymų dėl Rusijos karinių ketinimų. Tačiau jei tokios nuomonės įsitvirtins vyriausybės būstinėje Maskvoje, artimiausiais metais didės ir karinės konfrontacijos rizika“, – sakė jis.
B. Kahlas mano, kad Rusija įsitrauktų į tokią konfrontaciją ne siekdama įgyti teritorijos, o veikiau norėdama sužlugdyti NATO.
Branduolinis triukšmas
Prieš karinę konfrontaciją su NATO Kremlius, tikėtina, pirmiausia pagrasintų Europai, o „kartais girdimas branduolinis triukšmas taip pat yra to dalis“, – sakė B. Kahlas.
Rusija, jo teigimu, nori patikrinti pasirengimą padėti puolamosios konfrontacijos akivaizdoje ir atgrasyti pavienius sąjungininkus nuo bendros politinės linijos ir gynybos. Tokiu būdu Maskva bandytų suskaldyti NATO dar prieš prasidedant galimam karui, perspėjo BND vadovas.
„Kremlius tikriausiai daro prielaidą, kad Vakarams daugybės konfliktų apimtame pasaulyje būtų sunku rasti tinkamą bendrą atsaką“, – pridūrė jis.
Maskvos pasirengimas tolesnei tokiai eskalacijai pasiekė beprecedentiškai aukštą lygį, pažymėjo B. Kahlas. Tai didina riziką, kad NATO aljansui gali tekti imtis kolektyvinės kurios nors narės gynybos, ir, jo teigimu, tikėtinas tolesnis padėties blogėjimas.
Didėjant Rusijos kariniam potencialui, „tiesioginė karinė konfrontacija su NATO tampa galimu Kremliaus veiksmų kursu“, sakė B. Kahlas.
Jis mano, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos iki dešimtmečio pabaigos greičiausiai bus pajėgios tiek personalo, tiek materialine prasme surengti puolimą prieš NATO.
