Nepaisant neapibrėžtumo, tiek dešinieji, tiek kairieji suskubo paskelbti apie planus formuoti naująją Vokietijos vyriausybę.
Visuomeninio transliuotojo paskelbti preliminarūs rezultatai rodo, jog finansų ministro pareigas einančio socialdemokrato Olafo Scholzo vedama Socialdemokratų partija (SPD) surinko 24,9-25,8 proc. balsų.
Tuo metu A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), kandidatu į kanclerio postą kelianti Arminą Laschetą, gali tikėtis 24,2–24,7 proc. balsų.
Vienuose labiausiai neprognozuojamų Vokietijos rinkimų per pastaruosius dešimtmečius praktiškai įsivyravus lygybei, SPD atskleidė kortas, partijos generaliniam sekretoriui Larsui Klingbeiliui pareiškus, kad jo partija „aiškiai turi mandatą valdyti“.
„Tai bus ilga rinkimų naktis, akivaizdu, – sakė SPD kandidatas į kanclerius O. Scholzas. – Tačiau viena yra aišku: daug piliečių dėjo kryžiuką šalia SPD, nes nori Vyriausybės pasikeitimo ir taip pat nori, kad kitas kancleris būtų vardu Olafas Scholzas“.
Konservatoriams rizikuojant pasiekti blogiausią rinkimų rezultatą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, CDU sekretorius Paulis Ziemiakas pripažino, kad „pralaimėjimai yra kartūs, palyginus su praėjusiais rinkimais“ 2017 metais, kai dešinieji surinko 33 proc. balsų.
Tačiau 60-metis A. Laschetas tvirtino, kad vis dar išlieka neaišku, kuri partija laimėjo rinkimus.
„Padarysime viską, ką galime, kad suburtume Vyriausybę, vadovaujamą (konservatyviosios) sąjungos“, – sakė dešiniųjų kandidatas į premjerus.
Sekmadienį vykę rinkimai žymi A. Merkel eros Vokietijoje pabaigą ir įstūmia šalį, daug kieno laikomą stabilumo sinonimu, į politinio neapibrėžtumo erą.
Nei SPD, nei CDU-CSU nesurinkus reikalingos daugumos balsų, kad galėtų savarankiškai formuoti vyriausybę, šalies gali laukti savaitės, o gal net mėnesiai sudėtingų derybų dėl koalicijos.
Klystkeliai
SPD, seniausia Vokietijos partija, visuomenės apklausose dar prieš kelis mėnesius atrodė taip blogai, kad daugelis nurašė jos galimybes apskritai turėti vietą naujos kadencijos Vyriausybėje.
Tačiau 63-ių O. Scholzas, ne itin spalvingas, tačiau kompetetingas buvęs Hamburgo meras, dabar turi realias galimybes tapti pirmuoju SPD deleguotu kancleriu po Gerhardo Schroederio, palikusio pareigas 2005 metais.
Kitu atveju, Vyriausybei toliau vadovaus konservatoriai, nepaisant to, kad jų rezultatai rinkimuose bus prasčiausi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Dar vasarą jų kandidatas A. Laschetas buvo laikomas realiausiu kandidatu tapti didžiausios Europos ekonomikos kancleriu, tačiau politiko populiarumas smuko po virtinės klaidų, įskaitant atvejį, kai vasarą jis buvo užfiksuotas besijuokiantis pagerbiant potvynių Vokietijoje aukas.
Tuo tarpu O. Scholzo, kurio galimybės realiai dalyvauti šiose lenktynėse metų pradžioje atrodė miglotos, reitingai pradėjo augti, išvengus tokių gėdingų klaidų.
Priešrinkiminėms apklausoms rodant A. Lascheto pralaimėjimą, konservatoriai į kovą metė kozirį – A. Merkel.
Nors kadenciją baigianti kanclerė planavo aktyviai nedalyvauti kampanijoje, ji dalyvavo paskutiniame A. Lascheto ture po Vokietiją. Tai paskutinėmis kampanijos dienomis padėjo CDU-CSU kiek atsigriebti po smukusio populiarumo.
Žaliųjų vaidmuo
Nors vokiečiai klimato kaitą prieš rinkimus įvardijo kaip vieną didžiausių problemų, tai nevirto triuškinamais rezultatais žaliesiems.
Anksčiau šiemet Žaliųjų partijos reitingai šoktelėjo po 40-metės Annalenos Baerbock paskelbimo kandidate į kancleres, o vienu metu ji net buvo populiariausia politine jėga Vokietijoje.
Tačiau po virtinės A. Baerbock klaidų, įskaitant plagijavimo skandalą, žaliųjų pozicijos visuomenės apklausose nusistovėjo ties maždaug 17 procentų.
Nors kanclerio postas žaliesiems tapo nebeįkandamas, partija, tikėtina, turės vaidmenį naujoje Vokietijos vyriausybėje.
Visi statymai, susiję su būsimąja valdančiąja koalicija, žlugo, nes SPD ir konservatoriams gali tekti vėl kartu kurti daugumą, jeigu rinkimuose partijos išties surinks panašų kiekį balsų.
Prieš rinkimus O. Scholzas sakė, kad pageidautų sąjungos su žaliaisiais.
A. Laschetas jau anksčiau siuntė žinutes, kad bandytų kurti koaliciją net jeigu CDU-CSU nelaimėtų rinkimų. Tokiu atveju jam reikėtų tikėtis Žaliųjų partijos ir liberaliosios FDP paramos.
Nors FDP sąjunga su dešiniaisiais pagal politines Vokietijos tradicijas atrodytų logiškesnė nei su centro-kairiaisiais, ši partija gali turėti neproporcingą savo dydžiu vaidmenį padedant tašką diskusijoje, kas vadovaus Vokietijai artimiausiais metais.
Vokietijos socialdemokratų partija teigia gavusi „aiškų mandatą“ dirbti vyriausybėje
Vokietijos centro kairioji Socialdemokratų partja (SPD) turi „aiškų mandatą valdyti“, sekmadienį pareiškė jos sekretorius Larsas Klingbeilis, balsavusių rinkėjų apklausoms parodžius, kad socialdemokratai per visuotinius rinkimus gavo 25–26 proc. balsų.
Tačiau apklausos taip pat rodo, jog konservatorių blokas gavo beveik tiek pat – 24–25 proc. balsų.
„Išsikovojome, kad sugrįžtume kaip SPD – SPD sugrįžo, SPD aiškiai turi mandatą valdyti“, visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė L. Klingbeilis.
Vokietijos kanclerės A. Merkel partija nusivylusi savo pasirodymu parlamento rinkimuose
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CSU) generalinis sekretorius pareiškė esąs nusivylęs konservatorių bloko pasirodymu sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, balsavusių rinkėjų apklausoms rodant, kad šis aljansas veikiausiai gaus 24–25 proc. balsų ir nežymiai atsilieka nuo centro kairiųjų socialdemokratų.
„Pralaimėjimai kartūs, palyginus su praeitais rinkimais“ 2017 metais, kai CDU ir jos partnerė Bavarijoje – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) kartu surinko daugiau kaip 30 proc. balsų, žurnalistams sakė Paulis Ziemiakas.
