Lygiai taip pat netikėtai Berlynas paskelbė apie staigų savo politikos posūkį, sekmadienį pareiškęs, kad atkuria sienos kontrolės procedūras ir vėl taikys prieglobsčio suteikimo tvarką, kuri sirams faktiškai nebegaliojo.
Analitikai pirmadienį kritikavo šį netikėtą sprendimą: kairiosios pakraipos dienraštis „Tageszeitung“ sakė, kad tai yra „absurdiškas persigalvojimas“, o konservatyvusis „Die Welt“ kėlė klausimą, ar „Vokietijos pabėgėlių politika iš tikrųjų buvo gerai apgalvota“.
„Angela Merkel rizikuoja sugriauti tą patį įvaizdį, kurio spinduliuose šildėsi pastarąsias kelias dienas: nebiurokratiškos rūpestingos Vokietijos, atskleidžiančios kitų ES šalių veržiančią politiką“, – rašo „Tageszeitung“.
Henri Guaino, buvęs Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy padėjėjas, taip pat kritikavo A.Merkel ankstesnį planą, kad Vokietija priims 800 tūkst. pabėgėlių.
„Ji tai padarė nepasikonsultavusi su savo partneriais, nepasitarusi su kaimynais, nesirūpindama dėl pasekmių“, – aiškino jis.
Apie dvi savaites A.Merkel ir jos sąjungininkai drąsiai tvirtino, kad jie sugebės suvaldyti šią krizę.
Tvyrant euforijai ir tūkstančiams savanorių mobilizavusis prisidėti prie didžiausios po karo pagalbos pabėgėliams programos, ministrai tryško tokiu pačiu optimizmu.
Tačiau tikrovė netruko apie save priminti.
Vietos valdžia, ypač klestinčioje ir konservatyvioje Bavarijos žemėje daug daug mėnesių skundėsi neįstengianti susidoroti su rekordiniu migrantų antplūdžiu.
Kai neslopstantis srautas staiga virto milžiniška banga, o per savaitgalį į šio regioną sostinę Miuncheną atvyko apie 20 tūkst. žmonių, pačios A.Merkel konservatyviojoje stovykloje kilo maištas, o jos sąjungininkai Bavarijoje – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) pareiškė, kad kanclerės politika yra didžiulė nesėkmė.
CSU vadovas Horstas Seehoferi, CSU vadovas, sakė, kad sprendimas atverti Vokietijos sienas precedento neturinčiam migrantų skaičiui buvo „klaida, kuri mus ilgam užims“.
„Žengiame į nepaprastąją padėtį, kurios greitai nebeįstengsime suvaldyti“, – jis sakė savaitraščiui „Der Spiegel“.
H.Seehoferis netgi pakvietė prieštaringai vertinamą Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kritikuojamą dėl, anot aktyvistų, nežmoniškos politikos pabėgėlių atžvilgiu, atvykti į artėjantį CSU kongresą „kartu ieškoti sprendinio“.
Taip pat kyla klausimų dėl migrantų, plūstančių į šalį, tapatybės. CSU pirmininko pavaduotojas Hansas-Peteris sakė, kad būtų „visiškai neatsakinga leisti tūkstančiams žmonių atvykti į šalį, jų nepatikrinus ir neužregistravus; iš tikrųjų neįmanoma pasakyti, kiek tarp jų esama (džihadistų kovotojų judėjimo „Islamo valstybė“) IS kovotojų arba islamistų“.
„Kanclerė tokio neapsiskaičiavimo kaip šis nebuvo patyrusi pastaruosius 10 metų“, – rašo dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ analitikas Stefanas Kornelius.
Tačiau laikraštis „Berliner Zeitung“ buvo atlaidesnis, sakydamas, kad netgi A.Merkel oponentai neturi jokio sprendinio pabėgėlių krizei.
„Panaudokime įgytą laiką geriau organizuoti pabėgėlių priėmimui ir nustatyti Vokietijos humanitarines galimybes bei ribas, o ne beprasmiškiems debatams „Aš juk sakiau“, – rašo dienraštis.
Kita vertus, staigiai pasikeitęs Vokietijos požiūris atrodė panašus į būdą spausti kitus sąjungininkus Europoje sąžiningiau pasidalyti pabėgėlių našta.
Šveicarijos dienraštis „TagesAnzeiger“ savo vedamajame rašo, kad tai „signalas Europos Sąjungai ... pasiekti sąžiningą pasidalijimą pabėgėliais“.
„Vokietija nespręs ir negali išspręsti pabėgėlių krizės viena“, – perspėjo laikraštis.
