Nuo kitų metų gegužės atveriama Vokietijos darbo rinka suteiks Lietuvos piliečiams naujų darbo paieškos galimybių. Tai gali sukelti naują emigracijos iš Lietuvos bangą, išviliosiančią dar daugiau darbingų kvalifikuotų žmonių.
Nuo kitų metų gegužės Vokietija planuoja panaikinti apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, tarp jų ir Lietuvos. Vokietijos valdžia, spaudžiama stiprių vietos profesinių sąjungų ir visuomenės, pasinaudojo maksimaliu ES direktyvose numatytu terminu, leidžiančiu saugoti savo darbo rinką iki 2011 metų.
Dabar Lietuvos ekspertai ir darbdaviai nerimauja, kad pasiturinti ir palyginti netoli esanti valstybė gali tapti naujos emigracijos bangos taikiniu, iš Lietuvos iššluosiančiu dar gausesnį būrį darbingų gyventojų, nepajėgiančių pakankamai užsidirbti tėvynėje.
Iki šiol daugiausia Lietuvos piliečių emigravo į Didžiąją Britaniją, Airiją ir Ispaniją, o pagal emigracijos apimtis, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, Lietuva pastarąjį dešimtmetį pirmavo tarp visų ES šalių.
„Didelės Vokietijos darbo rinkos atvėrimas Rytų Europos šalių piliečiams tikrai turės įtakos Lietuvos darbo rinkai. Viena vertus, žmonėms atsiveria galimybės gauti darbo, kita vertus, mūsų šalies įmonės susidurs su mažėjančia darbo jėgos pasiūla. Statybų sektorius bus vienas pažeidžiamiausių, nes statybose dirba ir daug mažiau kvalifikuotos darbo jėgos, kuri linkusi migruoti, ieškoti geresnių darbo pasiūlymų“, – „Lietuvos žinioms“ prognozavo statybos ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Vėtrūna“ atstovas spaudai Paulius Tamulionis.
Pasak jo, jau dabar jaučiamas kvalifikuotų darbininkų trūkumas, nes per krizės laikotarpį daugelis arba susirado kitą darbą, arba emigravo į tradiciškai populiarias tarp ieškančiųjų darbo šalis – Airiją, Angliją, Skandinavijos valstybes. Jei darbo jėgai atsivers sienos ir į Vokietiją, užsienin plūstelės dar daugiau darbininkų, kurių reikės Lietuvoje.
P. Tamulionio nuomone, ateityje statybų bendrovės turės dvi išeitis – didinti atlyginimus ir kitomis priemonėmis motyvuoti, kad žmonės liktų Lietuvoje arba įsivežti darbuotojų iš gretimos Baltarusijos bei kitų valstybių, kaip tai buvo daroma per statybų pakilimą 2007 metais.
Vokietijos darbo rinkos atvėrimas nedžiugina ir vežėjų automobiliais. Šis verslas palengva atsigauna, bet jie sako dar negalį mokėti vairuotojams tokių didelių atlyginimų, kaip pakilimo laikais.
„Jau ir dabar vežėjams labai trūksta reikalingą kvalifikaciją turinčių vairuotojų – emigracijos pasekmes įmonės pajuto dar praėjusių metų pabaigoje, kai pervežimų verslas pradėjo judėti. O perspektyva dirbti Vokietijos rinkoje situaciją gali dar paaštrinti, išvilioti paskutinius vairuotojus“, – dienraščiui sakė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Jonas Grybauskas.
