„Mes sutinkame, kad atmetame burką, mes sutinkame, kad norime įvesti teisinį reikalavimą rodyti savo veidą tose vietose, kur tai yra būtina mūsų visuomenės sambūviui: prie vairo, valstybinėse įstaigose, metrikacijos įstaigoje, mokyklose ir universitetuose, valstybės tarnyboje, teisme“, – sakė jis po susitikimo su jo konservatorių partijai priklausančiais kolegomis iš regionų.
T.de Maiziere'as visuomeninei televizijai sakė, kad visą veidą dengiantis šydas „netinka mūsų kosmopolitiškoje šalyje“.
„Mes norime rodyti savo veidus vieni kitiems, štai kodėl sutinkame, kad tai atmetame; klausimas yra tas, kaip įtvirtinti tai įstatymu“, – sakė jis.
T.de Maiziere'as užsiminė, kad parlamente, „tikėtina“, bus pritarta burkos uždraudimui tik su tam tikromis sąlygomis, o ne visiškam draudimui, kuriam pritaria kanclerės Angelos Merkel Krikščionių sąjungos bloko griežtosios dešinės linijos šalininkai.
A.Merkel dešiniųjų ir kairiųjų „didžioji koalicija“ turi didelę persvarą žemuosiuose parlamento rūmuose Bundestage.
T.de Maiziere'o pozicija reiškia kompromisą su griežtosios linijos šalininkais prieš kitą mėnesį įvyksiančius dviejų svarbių regionų rinkimus, per kuriuos populistinė dešiniojo sparno „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) turėtų labai sustiprinti savo pozicijas.
Dar praėjusią savaitę jis atmetė konservatyvių regionų vidaus reikalų ministrų raginimą uždrausti burkas ir sakė: „Negalime uždrausti visko, ką atmetame, o aš atmetu burkos nešiojimą.“
Tokius komentarus jis išsakė rugpjūčio 11 dieną, pristatydamas griežtas naujas kovos su terorizmu priemones po dviejų praėjusį mėnesį Vokietijoje įvykdytų atakų, už kurias atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS).
Tarp tų priemonių yra prieštaringai vertinamas pasiūlymas atimti iš džihadistų kovotojų Vokietijos pilietybę.
Tas saugumo paketas taip pat apima raginimą paspartinti nuteistų migrantų deportavimą ir didinti policijos išteklius.
Ypač AfD bandė susieti pernai į Vokietiją atvykusių migrantų ir pabėgelių, kurių daug buvo iš Artimųjų Rytų, rekordinį skaičių su padidėjusia terorizmo grėsme. Tokį argumentą A.Merkel šią savaitę griežtai atmetė per kampanijos renginius savo apygardoje.
Italija nesiruošia uždrausti burkinių, bet sieks, kad imamai būtų ruošiami šalyje
Italija neseks Prancūzijos pavyzdžiu ir neskelbs draudimo dėvėti burkines viešuose paplūdimiuose, tačiau ruošiasi sugriežtinti reikalavimus imamams ir mečetėms, sakė šalies vidaus reikalų ministras trečiadienį spausdinamame interviu.
Angelino Alfano dienraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė, kad Prancūzijoje įvestus draudimus dėvėti visą kūną dengiantį musulmonų drabužį paplūdimiuose laiko neefektyviais, nes jie gali sukelti priešišką reakciją.
„Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už saugumo užtikrinimą ir turi priimti sprendimą dėl atsako griežtumo, kuris vis dėlto negali virsti provokacija, galinčia pritraukti išpuolius“, – kalbėjo A.Alfano.
Paklaustas apie burkinių draudimus, kuriuos neseniai paskelbė keli Prancūzijos Rivjeros kurortai, A.Alfano pridūrė: „Man, deja, neatrodo, kad prancūziškas modelis pasiteisino.“
Italijos vidaus reikalų ministras, kuris rugsėjį ruošiasi pateikti naują saugumo įstatymą, taip pat sakė, jog norėtų, jog visi šalies mečetėse pamokslaujantys imamai būtų paruošti Italijoje, o visos mečetės besąlygiškai laikytųsi įstatymų.
„Jau užtenka tų namudinių mečečių, kurios dygsta garažuose“, – sakė jis.
Nuo praėjusių metų pradžios A.Alfano yra deportavęs iš šalies devynis imamus, įtariamus radikalaus islamo propagavimu.
Jis laiko tokį griežtą kursą, kuris nesulaukia pasipriešinimo Italijoje, būtinu, siekiant sumažinti didesnio masto radikalizavimo pavojų.
A.Alfano sakė turįs būti „pragmatiškas, nes Italijoje gyvena pusantro milijono musulmonų, kurių aš tikrai negaliu laikyti teroristais arba teroristų šalininkais“, tačiau pridūrė, kad, kad negali švelninti savo pozicijos, „nes yra skirtumas tarp pamokslavimo ir neapykantos bei smurto kurstymo“.
Po susirėmimų Korsikoje Prancūzijoje paskelbtas trečias draudimas vilkėti burkines
Vieno kaimo Prancūzijai priklausančioje Korsikos saloje meras pirmadienį tapo trečiuoju meru šalyje, paskelbusiu draudimą vilkėti burkines – po to, kai šis visą kūną dengiantis musulmonių maudymosi drabužis esą išprovokavo smurtinius susirėmimus.
Rivjeros kurortai Kanai ir Vilnevas-Lubė kiek anksčiau taip pat uždraudė tokius drabužius savo paplūdimiuose – itin opiu laiku santykiams su Prancūzijos musulmonų bendruomene, po virtinės džihadistų atakų.
Trečiasis draudimas Korsikos Sisko kaime buvo paskelbtas po šeštadienį įvykusių didelių peštynių tarp vietos gyventojų ir iš Šiaurės Afrikos kilusių šeimų.
Ne visai aišku, kaip kilo tos peštynės, bet vienas liudininkas sakė, kad jos prasidėjo po to, kai turistai ėmė fotografuoti moteris, kurios maudėsi su burkinėmis.
Abiem stovykloms svaidant akmenis ir butelius buvo sužeisti penki žmonės, be to, buvo sudeginti trys automobiliai. Peštynėms nutraukti buvo mobilizuota šimtas policijos pareigūnų.
Prokurorai netoliese esančioje Bastjoje sakė, kad buvo pradėtas tyrimas dėl to, kaip kilo tie susirėmimai.
Sisko meras Pierre'as-Ange'as Vivoni (Pjeras-Anžas Vivoni) sakė, kad burkinės jo rajone bus draudžiamos nuo antradienio.
Burkinių klausimas Prancūzijoje kelia itin prieštaringus vertinimus: oponentai sako, kad šis drabužis prieštarauja šalies pasaulietiniams principams, bet kovotojai su rasizmu tvirtina, kad draudimas moterims jį nešioti prilygsta diskriminacijai.
Musulmonių drabužiai Prancūzijoje jau seniai yra opus klausimas; šalyje viešose vietose jau yra draudžiami visą veidą dengiantys šydai.
Naujausias ginčas kilo tvyrant didelei įtampai po kelių Prancūzijoje įvykdytų atakų, už kurias atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ ir tarp kurių yra liepos 14-osios skerdynės Nicoje, kur tunisiečio vairuotas sunkvežimis Bastilijos paėmimo dienos fejerverkui susirinkusioje minioje mirtinai sužalojo 85 žmones.
