Ekonomikos ir aplinkos ministerijų užsakymu parengtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad sausrų, potvynių ir ekstremalių karščių padariniai Vokietijai nuo 2000 iki 2021 metų atsiėjo beveik 145 mlrd. eurų (147 mlrd. JAV dolerių), o didžioji jų dalis šių stichijų fiksuota pastaraisiais metais.
Vien nuo 2018-ųjų žala pastatams ir infrastruktūrai, taip pat prarastos pajamos tokiuose sektoriuose kaip miškininkystė ir ūkininkavimas didžiausioje Europos ekonomikoje pasiekė daugiau nei 80 mlrd. eurų.
Aplinkos ministrė Steffi Lemke pažymėjo, kad „siaubingi moksliniai duomenys“ iliustruoja klimato krizės „žalą ir išlaidas“.
„Skaičiai verčia skambinti pavojaus varpais – reikia daugiau prevencijos, kai kalbama apie klimatą“, – sakoma minustrės pranešime.
„Privalome ir investuosime daugiau į klimato apsaugą ir prisitaikymą, kad apsaugotume savo žmones“, – pridūrė ministrė.
Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas teigė, kad nacionalinės priemonės turės eiti koja kojon su spartėjančiais pasauliniais veiksmais siekiant užtikrinti, kad „klimato krizės poveikis būtų bent priimtinas“.
Tyrimas parodė paspartėjusį poveikį laikui bėgant – neįprastai karštos, sausos 2018 ir 2019 metų vasaros ir gyvybių kainavę potvyniai Reino krašte prieš vienerius metus padarė ypač daug žalos.
Paskaičiuota, kad 2018–2019 metais sausros atsiėjo 34,9 mlrd. eurų, potvyniai – 40,5 mlrd. eurų, o smarkių audrų padaryta žala – dar 5,2 mlrd. eurų.
Visgi tyrimo autoriai teigia, jog jų vertinimai beveik neabejotinai yra per maži, nes nebuvo įtraukta dalis svarbių veiksnių, įskaitant poveikį sveikatai ir pasekmes biologinei įvairovei.
Pranešimas buvo paskelbtas tuo metu, kai prognozuojama, kad kai kurias pietvakarių Europos dalis apėmusi karščio banga pasieks ir Vokietijos regionus.
Mokslininkai aukštą temperatūrą aiškina klimato kaita ir prognozuoja dar dažnesnius bei intensyvesnius ekstremalių orų epizodus.
