Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai į Lietuvą atvyko su didžiuliais pažadais: šalis suteiks visą brigadą Lietuvos gynybai, tuomet aiškino jis.
„Mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos colį kartu su mūsų sąjungininkais, jeigu jie būtų užpulti“, – pareiškė vokiečių lyderis, stovėdamas šalia Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos.
Skirtingai nei anksčiau, Rytų Europos šalių nerimas dėl galimo Rusijos puolimo turėtų būti vertinamas visiškai rimtai, rašoma „Der Spiegel“. Praėjus 9 mėnesiams Vokietijos ir Lietuvos santykiai atšalę. Viskas dėl tos pačios kariuomenės brigados, kuri buvo pažadėta, tačiau taip ir neatvyko.
Šabloniniai vokiečių ministro pažadai ir lietuvių nusivylimas
Neseniai pareigas pradėjęs eiti Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas susitiko su vokiečių kariais Rukloje, antradienį dalyvauja karinėse pratybose.
Rukloje vokiečių atstovas pažymėjo, kad „Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas“ ir pažadėjo, kad vokiečių kariai kovos, jeigu Lietuva būtų užpulta. „Der Spiegel“ pažymima, kad tai standartinės politikų frazės, kurias iki tol daugelį sykių kartojo ir jo pirmtakai.
Vokiečių leidinyje pažymima, kad antradienį B. Pistoriuso laukia sunkesnė dieną, nes teks susitikti su Lietuvos prezidentu ir gynybos ministru, o pokalbių su jais metu, tikėtina, teks nuvilti.
Nepaisant nuolatinio vokiečių dalyvavimo NATO rotacinėse pajėgose Lietuvos teritorijoje, lietuviai tikisi, kad pažadas dislokuoti nuolatinę vokiečių brigadą Rusijos atgrasymui, ypač po 2022-ųjų Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bus įgyvendintas.
O. Scholzo pažadėtą brigadą turėtų sudaryti apie 3 tūkst. karių ir sunkioji karinė technika. Tačiau kol kas į Ruklą nuo praėjusio rudens atvyko tik kariuomenės vadovybė ir iki kelių dešimčių karių, rašoma „Der Spiegel“. Rotaciniu pagrindu šiuo metu Baltijos šalyse yra dislokuota apie 1,4 tūkst. vokiečių karių.
Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje, Vokietijos sprendimas skirti nuolatiniam dislokavimui brigadą ar neskirti būtų vertinamas ne tik kaip Berlyno įsiklausymas į Rytų Europos šalių nerimą dėl galimos Rusijos agresijos, bet ir pačios Vokietijos patikrinimas – ar ji yra pasirengusi perimti lyderystę Europoje.
Santykiai tarp šalių dėl nesutarimų yra gana įtempti – „Der Spiegel“ pažymima, kad būtent dėl jų Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė galėjo atšaukti savo 2023-ųjų sausį suplanuotą viziją į Berlyną.
Kaltas vertimas?
Lietuvių lūkesčiai sulaukti nuolatinio NATO partnerės brigados dislokavimo galėjo susiformuoti ir dėl netinkamo vertimo, aiškinama vokiečių leidinyje. Abiejų šalių derybinės grupės išplatintas tekstas buvo parašytas anglų kalba, lietuviai išsivertė jį į lietuvių, vokiečiai – į vokiečių kalbas. Pažymima, kad vertimo metu galėjo įsivelti skirtingas tų pačių deklaracijų vertinimas.
Lietuviai tikisi, kad vokiečių vadovaujama brigada bus nuolat dislokuojama šalyje. Vokiečiai, savo ruožtu, planuoja Lietuvoje įkurdinti tik vadavietę, kuri jau atvyko į vietą, ir apie pusę dalinio dislokuoti Baltijos šalyse. Likusi pusė turėtų likti Vokietijoje „nuolatinėje parengtyje“ ir nuolat vyktų į Lietuvą pratyboms.
Abi pusės įsitikinusios, kad nuo pat pradžių buvo tartasi būtent taip, kaip jie tai supranta.
Vokiškame tekste skelbiama, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti parengtai kovinei brigadai Lietuvoje, kad atgrasytų ir apgintų nuo Rusijos agresijos“. Lietuviai akcentuoja būtent tą susitarimo dalį, kurioje rašoma, kad brigada bus Lietuvoje, vokiečiai – kad ji „bus jai bus vadovaujama Lietuvoje“, pažymint būtent veiksmažodį „vadovauti“. Tai reiškia – jokio nuolatinio pilnos brigados dislokavimo, o tik vadovybė ir dalis karinio dalinio, o likusi dalis – „nuolatinėje parengtyje Vokietijoje“.
Lietuviai taip pat akcentuoja, kad angliškoje sutarties versijoje yra nurodyta ir tai, kad smogiamasis dalinys „nuo pat pradžių“ (angl. „initially“) bus dislokuojamas Lietuvoje. Vokiškoje sutarties teksto versijoje „initially“ kažkur dingsta, kaip ir pažadas didinti karinį dalyvavimą Lietuvos teritorijoje, pažymima „Der Spiegel“.
Lietuvos atstovų kelionė į Vokietiją
Po pernykščio susitarimo kilus nesusikalbėjimui tarp Vokietijos ir Lietuvos politikų prasidėjo nuolatinis aiškinimasis, kuri pusė yra teisi.
Vokietija laikosi savo nuostatos, kad visa brigada į Lietuvą nebus siunčiama, tačiau lietuviai nepasiduoda. „Der Spiegel“ šaltinių teigimu, Lietuvos valdžios atstovai praėjusią savaitę vyko į Berlyną įkalbėti šalies vadovus atsiųsti visą brigadą. Vokietijos kariuomenė netgi siūlė lietuviams pasirašyti deklaraciją, kurioje numatytas „laikinas kariuomenės brigados dislokavimas“ Lietuvoje, tačiau lietuvių atstovai tai laiko nutolimu nuo ankstesnio susitarimo – ir nepasirašė tokio dokumento.
Vokietija tuo metu ir toliau spyriojasi. Argumentuojama, kad tokios didelės apimties karinė misija užsienio teritorijoje būtų nepakeliama užduotis Bundesverui (Vokietijos ginkluotosios pajėgos). Be to, Berlynas bando išlošti laiko iki Vilnius vyksiančio NATO viršūnių susitikimo šių metų liepos mėnesį – tikimasi, kad tuomet Vokietija galėtų „prisitaikyti“ prie pasikeitusių aplinkybių, jeigu NATO vadovybė nuspręstų reikšmingai stiprinti savo rytinį flangą.
