Pagrindinės Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, vadovaujamos Švedijos ir Vokietijos, ketvirtadienį prašė atkurti vizų režimą į ES narystę pretenduojančioms Balkanų šalims, nes daug šių šalių gyventojų nepagrįstai prašo prieglobsčio, rašo „The Local“.
Švedijos vidaus reikalų ministras Tobiasas Billstroemas prieš susitikimą su kitų ES narių ministrais sakė, kad kiekviena šalis prieš prisijungdama prie ES privalo vykdyti įsipareigojimus. Pasak jo, kandidatės turėtų „pagerinti tautinių mažumų gyvenimą“ ir pridūrė, kad tokie žmonės neturi teisės į prieglobstį, nes iš savo valstybių išvyksta dėl ekonominių priežasčių.
Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Švedija prašo Europos Komisijos (EK), kad ši leistų joms atnaujinti vizų kontrolę, kuri buvo panaikinta 2010 metais Serbijai ir kelioms kitoms Balkanų šalims prisijungus prie Šengeno zonos. Pasak ES narių, daug Balkanų šalių gyventojų piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo sistema, o kiekvienas prašymas turi būti tinkamai išnagrinėjamas, todėl susikaupė daugybė neišnagrinėtų prašymų.
Europos Parlamentas ir EK šiuo metu svarsto galimybę leisti ES valstybei narei, susidarius tam tikroms aplinkybėms, laikinai sustabdyti bevizį režimą, bet sprendimo kol kas nepriėmė.
„Reikia, kad galimybe gauti prieglobstį galėtų pasinaudoti tie, kam tikrai reikia mūsų pagalbos“, — sakė Vokietijos vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius Ole's Schroederis.
„Galvoju būtent apie padėtį Sirijoje ir Afganistane. Nepriimtina tai, kad turime dvigubai daugiau prieglobsčio prašymų iš Serbijos nei iš Afganistano“, — pridūrė vokietis.
Neseniai pasirodė pranešimų, kad padaugėjo į Švediją atvykstančių Balkanų šalių piliečių, kuriems sukčiai pažada suteikti leidimus gyventi Švedijoje ir melagingai tikina, kad atvykę į Švediją jie gaus prieglobstį. Pasak Švedijos migracijos tarybos, prieglobsčio siekiantys asmenys dažnai priklauso mažumų grupėms, kurių gyvenimas sunkus, bet pagal Švedijos įstatymus, jie neturi teisės į prieglobstį.
