Tai Alexanderis Rahras, Bertholdo Beitzo centro prie Vokietijos užsienio politikos tarybos direktorius, sakė interviu Rusijos dienraščiui „Vzgliad“.
Pasak politologo, „santykiuose su Rusija Lenkijos pozicija dabar tapo labai konstruktyvi. Net sukurta tokia trijulė „Varšuva-Berlynas-Maskva“, kuri bus pagrindinis Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo instrumentas. Tad po Smolensko katastrofos daug kas įvyko. Europos ir Rusijos suartėjimas vyksta per lenkiškus kanalus. Ir tai iš tiesų revoliucinis pokytis“.
„Anksčiau Varšuvos požiūris į Maskvą buvo visų kritiškiausias ir ji net griežtai kritikavo Berlyną todėl, kad vokiečiai siekė sukurti kažkokius ypatingus santykius su rusais. Dabar ta kritika nutilo, vyksta labai aktyvus Vokietijos ir Lenkijos bendradarbiavimas dėl Rusijos, nuolat susitinkama įvairiais lygiais“, – sako A. Rahras.
Pasak jo, visa tai liudija, jog Europos Sąjungoje sustiprėjo noras santykius su Maskva plėtoti pozityviai.
„Ir aš nemanau, kad pavienės nedidelės valstybės gali tam rimtai sutrukdyti. Tokios valstybės kaip Prancūzija ar Anglija dar galėtų šį procesą sustabdyti, tačiau Baltijos šalys – ne“, – sako politologas.
Dienraštis „Vzgliad“ interviu su A. Rahru parengė antradienį Varšuvoje vykusio Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimo proga.
Politologas, be kita ko, teigia, kad Latvijoje irgi įsigalėjo konstruktyvus požiūris į Rusiją.
„Kritiškai nusiteikę tik Vilnius ir Talinas, tačiau jie, pakartosiu, patys vieni nesugebės nulemti visos Europos Sąjungos užsienio politikos“, – sako A. Rahras.
