8-mečio žūtis traukinių stotyje sukrėtė visą Vokietiją. Įtariamasis, dar 2006-aisiais Šveicarijos pasą gavęs atvykėlis iš Eritrėjos, nustūmė po traukiniu berniuką ir jo mamą. Pastaroji dar spėjo išvengti smūgio, o jos sūnus žuvo vietoje.
Policija neskelbia, kokie motyvai gali slypėti už šio nusikaltimo. Yra žinoma, kad 40-metis šveicaras yra trijų vaikų tėvas. Neoficialūs šaltiniai tvirtina, kad vyras „ilgą laiką gydėsi psichinį sutrikimą“.
Dešiniųjų politikai: migrantai gali kelti grėsmę
Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas buvo vienas iš tų politikų, kurie Vokietijoje prabilo apie augančią migrantų daromų nusikaltimų grėsmę. „Turime pasakyti labai aiškiai – pas mus atvyksta žmonės, kurie yra daug labiau linkę spręsti konfliktus jėga“, – cituojamas politikas „Bild“.
Jis taip pat pažymėjo, kad „mes negalime priiminėti bet ko“. „Mums tai yra per didelė našta. Bet kas naujo atvykstantis į šalį taip pat su savimi atsineša ir rizikas“, – aiškino A. Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos narys.
Nepraleido progos pasireikšti ir kraštutinių dešiniųjų partijų atstovai. „Alternatyva Vokietijai“ lyderė Alice Weidel savo „Twitter“ paskyroje pareikalavo, kad valdžia „pagaliau pradėtų saugoti savo šalies piliečius“.
Buvo užfiksuoti ir nerimą keliantys kraštutinių dešiniųjų bei migrantų susidūrimai visoje Vokietijoje. Regioninis leidinys „Rheinische Post“ skelbia, kad 50 grupuotės „Brudershaft Deutschland“ (neonacių grupuotė susiformavo 2015-aisiais, kuomet sirų ir afganų pabėgėliai užplūdo šalį) narių pabandė jėga prasibrauti į Diuseldorfe esantį viešąjį baseiną. Jų tikslas buvo sumušti šią laisvalaikio praleidimo vietą pamėgusius migrantus ir pabėgėlius. Policijai pavyko užkirsti kelią muštynėms, tačiau niekas nebuvo suimtas.
Be šiurpaus išpuolio Frankfurte, Vokietiją pastaruoju metu sukrėtė dar vienas brutalus nusikaltimas, kurio epicentre atsidūrė atvykėlis į šalį. Rugpjūčio 1-ąją, vidury dienos ir stebint šimtams liudininkų, atvykėlis iš Artimųjų Rytų mirtinai sukapojo savo kambario draugą.
Pasak išpuolį mačiusių aplinkinių, vyrai dėl kažko įnirtingai ginčijosi, o užpuolikas šaukė: „Kodėl tu tai padarei?“. Viena iš Vokietijos žiniasklaidoje keliamų versijų – į šalį 2016-aisiais atvykęs užpuolikas galėjo atvykti apsimetęs siru, o jo kambario draugas išdavė šią informaciją tarnyboms ir dėl to jam grėsė deportacija.
Nusikaltimų statistika
Remiantis oficialia statistika, smurtinių nusikaltimų skaičius per pastaruosius kelerius metus netgi sumažėjo. Į šią kategoriją Vokietijos policijos nusikaltimų statistikoje (PKS) yra įtraukiami tokie nusikaltimai kaip pavojingi gyvybei kūno sužalojimai, plėšimai, žmogžudystės, netyčinės žmogžudystės, išprievartavimai ir seksualinė prievarta.
PKS ataskaitoje pažymima, kad jų duomenys apima tik tuos nusikaltimus, apie kuriuos buvo pranešta policijai, todėl juos reikėtų vertinti kaip „daugiau ar mažiau artimą realybei vaizdą, priklausomai nuo nusikaltimo tipo“.
Federalinės kriminalinės policijos valdybos (VKA) duomenimis, 2018-aisiais migrantai padarė (ar tapo įtariamaisiais) neproporcingai daug smurtinių nusikaltimų. Pavyzdžiui, 14,3 sukėlusių pavojų žmogaus gyvybei asmenų buvo migrantai. Tačiau, palyginus su 2017 metais (15 proc.), migrantų skaičius bendrame nusikalstamumo kontekste sumažėjo.
Kūno sužalojimų ir nusikaltimų, susijusių su plėšimais, kuriuose dalyvavo bent vienas migrantas 2018-aisiais sudarė 10,7 proc. – palyginti su 2017-aisiais (10,3 proc.) šis skaičius nežymiai išaugo.
Gyvybei pavojų sukėlusių nusikaltimų įtariamieji migrantai faktiškai visi buvo vyrai (97 proc.) iki 30 metų amžiaus (70 proc.). Statistikos duomenimis, jaunų asmenų (14-30 metų) grupės, nepriklausomai nuo jų kilmės, yra labiausiai įsitraukusi į smurtinius nusikaltimus.
Statistika rodo dar tai, kad migrantų, kuriems yra išduotas leidimas gyventi Vokietijoje, ir tų, kuriems nėra ten likti aiškių perspektyvų, skiriasi. Tie, kurie perspektyvą turi dažniau vykdo smurtinius nusikaltimus, negu tie, kurie dar neturi „garantuotos vietos“.
Deportacijos
Vokietijos policija taip pat susidūrė su problemomis deportuojant nepageidaujamus asmenis. Pareigūnai susiduria ne tik su įvairių visuomeninių organizacijų, politikų kritika, bet ir su tiesioginiu pačių migrantų pasipriešinimu.
Neseniai paviešinta ataskaita rodo, kad kai kurių asmenų deportacijos iš Vokietijos galėjo būti atšauktos dėl įvairių priežasčių, rašoma DW. Dalį sprendimų deportuoti užginčijo pati Vokietijos teisinė sistema, kitiems atvykti į šalį uždraudė šalis į kurią jie turėjo būti deportuojami.
Pasitaikė ir incidentų, kuomet migrantai tiesiog pasislėpė nuo policijos, o kitiems deportacija būdavo atšaukiama paskutinę minutę – dėl smurtinio pasipriešinimo pareigūnams jau atsidūrus lėktuve. Vien 2019-ųjų pirmąjį pusmetį vokiečių ir kitų kitų šalių oro linijos atsisakė transportuoti 335 asmenis dėl šių smurtinio elgesio lėktuve.
2016-aisiais iš Vokietijos buvo deportuoti 23,6 tūkst. migrantų. Užpernai – beveik 24 tūkst. Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo deportuoti 11,5 tūkst. migrantų, o tai reiškia, kad tendencijos išlieka panašios, rašoma DW.
Mokslinis tyrimas: migrantai nedidina nusikalstamumo Vokietijoje
Drezdeno universiteto mokslininkė Rita Maghularia ir Jėnos universiteto ekonomikos mokslų daktarė Silke Uebelmesser šių metų vasarą pristatė savo bendrą ataskaitą, „Ar imigrantai paveikė nusikalstamumą Vokietijoje?“.
Tyrimo autorės aiškinosi, kaip imigrantai paveikė nusikalstamumą Vokietijoje 2003-2016 metais.
Autorių teigimu, statistiniai duomenys rodo, kad nėra aiškių prielaidų teigti, kad imigrantai paveikia nusikalstamumo augimą. Jos taip pat pažymėjo, kad koreliacija tarp kai kurių imigrantų grupių ir nusikaltimų rūšių yra (pavyzdžiui, su narkotikais susiję nusikaltimai), tačiau ji nėra ženkli ar atspindinti bendrą situaciją.
Mokslininkių teigimu, šis tyrimas galėtų padėti pagerinti diskusiją visuomenėje be „dažnai užgožiančio emocinio pagrindo žiniasklaidoje“.
