Pastarasis V. Putino grasinimas yra „šiek tiek kitoks“ nei tie, kuriuos girdėjome nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šįkart grasinimas yra konkretesnis, labiau apibrėžtas. Juo Kremlius bando „perbraižyti raudonąsias linijas“, įsitikinęs Maskvoje dirbantis „SkyNews“ korespondentas Ivoras Bennettas.
Visa tai siejama su Rusijos branduoline doktrina – dokumentu, kuris apibrėžia, kada ir kaip Maskva gali panaudoti savo branduolinius ginklus.
I. Bennettas pabrėžia: „Dabar Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus tik tuo atveju, jei kyla grėsmė valstybės egzistavimui. Tačiau vakar V. Putinas pareiškė norįs atnaujinti šią doktriną, kad Rusija galėtų atsakyti branduoliniais smūgiais į bet kurios valstybės, naudojančios įprastinę ginkluotę, pavyzdžiui, raketas, dronus ar lėktuvus, ataką.“
Ar branduoliniai grasinimai prarado savo poveikį?
Šis klausimas ypač svarbus, nes Ukraina ginkluojasi vakarietiškais ginklais, atakuoja objektus Rusijos teritorijoje, kariauja pasienio miestuose, pavyzdžiui, Kurske.
Todėl Kremlius bet kokį nebranduolinės valstybės išpuolį, kurį remia branduolinė valstybė, laikytų bendru išpuoliu – iš esmės tai įspėjimas, skirtas Ukrainos sąjungininkams.
Pakartojo branduolinius grasinimus
Vakarykščius V. Putino grasinimus Kremliaus pareigūnai šiandien dar kartą, sakydami, kad Vakarai tai turėtų priimti kaip „signalą“.
„Tai turi būti laikoma specifiniu signalu. Signalu, kuris įspėja šias šalis apie pasekmes, jei jos dalyvaus puolime prieš mūsų šalį įvairiomis, nebūtinai branduolinėmis, priemonėmis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pažymėtina, kad iki šiol ankstesni grasinimai atsakyti į provokacijas ar atakas „nebuvo įgyvendinti“.
„Raketų, tankų ir naikintuvų tiekimas Ukrainai nesulaukė jokių pasekmių. Buvo daug grasinimų branduoliniu Armagedonu, ir galbūt dabar abi pusės jaučia, kad „tokios kalbos prarado savo poveikį“, – atkreipia dėmesį I. Bennetas.
Todėl neatmestina, kad tai gali būti tik „dar vienas blefas“.
Europos Sąjunga atmeta Putino branduolinio atsako planą
V. Putino planą leisti branduoliniais ginklais atsakyti į masinį oro smūgį jo šaliai Europos Sąjunga ketvirtadienį atmetė kaip neapgalvotą ir neatsakingą žingsnį.
„Putinas ne pirmą kartą lošia savo branduoliniu arsenalu, – žurnalistams pareiškė ES atstovas spaudai Peteris Stano. – Mes, žinoma, griežtai atmetame šiuos grasinimus.“
Rusijos branduolinė doktrina plečiama tuo metu, kai Ukraina spaudžia savo sąjungininkes Vakaruose leisti jai naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.
Kyjivas tvirtina, kad būtina atakuoti Rusijos aerodromus ir karinę infrastruktūrą, kurią Maskva naudoja atakoms prieš Ukrainą. Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys šį klausimą vertina atsargiai ir mano, kad tai dar labiau paaštrintų padėtį.
Vakarai kaltina Rusijos prezidentą neatsakingu branduolinių ginklų žvanginimu per karą Ukrainoje, pradėtą prieš daugiau nei dvejus metus. Kremliaus vadovas ne kartą išsakė akivaizdžius grasinimus dėl Maskvos pasirengimo panaudoti savo branduolinius ginklus.
„Tai tik labai neatsakingo ir nepriimtino Putino elgesio tąsa“, – apie naujausią grasinimą sakė P. Stano.
Rusijos grasinimas nuskambėjo tuo metu, kai daugelis pasaulio lyderių susirinko į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją,
P. Stano teigimu, V. Putino pozicija neatsakinga dar ir dėl to, kad Rusija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė.
