„Visi girdėjome V. Putino žodžius, manau, kad svarbiausia žinia yra ne tie žodžiai, kuriuos jis pasakė, bet tai, kad jis kalbėdamas apie naują konceptą aiškiai signalizuoja, kad tolimojo smūgio galimybių suteikimas Ukrainai yra iš tikrųjų svarbus dalykas ir jis to bijo“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.
Lietuvoje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) teigė, kad Vakarų negąsdina V. Putino „branduolinė retorika“.
„Galiu pakartoti, kad tai yra V. Putino retorika, jis kalba garsiai ir skleidžia savo grasinimus ir mes neturime to išsigąsti. Darysime tai, ką mes laikome, kad yra teisinga. Jis gali savo kanalais skleisti tai, bet mūsų tai neišgąsdins“, – teigė B. Pistorius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino pakeisti Maskvos branduolinių atgrasymo priemonių naudojimą reglamentuojančias taisykles.
Per televiziją transliuotame susitikime Rusijos prezidentas išsamiai išdėstė siūlomus šalies branduolinės doktrinos pakeitimus: „Mes matome, kad šiuolaikinė karinė ir politinė situacija dinamiškai keičiasi, ir turime į tai atsižvelgti. Įskaitant naujų karinių grėsmių ir rizikos šaltinių atsiradimą Rusijai ir mūsų sąjungininkams.“
Vėliau trečiadienį V. Putinas pareiškė, kad šie pakeitimai leistų Rusijai branduoliniu būdu atsakyti į „masinę oro ataką“.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dar negavo Jungtinių Valstijų ar Jungtinės Karalystės leidimo naudoti ilgojo nuotolio raketas atakuojant Rusijos teritoriją.
Ukrainos prezidentas primygtinai ragina Vakarus leisti tai daryti, tačiau Vašingtonas siekia gauti išsamesnės informacijos apie tai, kaip Kyjivas naudotų šiuos ginklus ir kaip jų naudojimas sietųsi su platesne karo strategija.
