„Jis pernelyg pasitikėjo karo lauko vadais, samdiniais ir nusikaltėliais, ir jų galimybėmis organizuoti didžiąją karinių veiksmų dalį“, – teigia autorius. Jo teigimu, todėl Rytų Ukrainoje „įsivyravo karo lauko vadų kleptokratija“, o Maskvos įvykių kontrolė atsidūrė pavojoje.
Šiuose separatistiniuose anklavuose karaliauja puikiai ginkluoti kriminaliniai tinklai, kurių lyderiai žaidžia lemiamą vaidmenį vietos politikoje tiek formaliai, kaip valdžios lyderiai, tiek ir neformaliai, kaip teritorijoje vyraujančių grupuočių vadeivos.
Pasak A. Karatnickio, V. Putinas atkuria tą modelį, kuris jau buvo išbandytas Čečėnijoje prieš daugiau nei 10 metų. „Pasipriešinimas Čečėnijoje buvo palaužtas, kaip Kremlius ir tikėjosi, tačiau to kaina buvo tokia, kad vietos karo lauko vadui, turinčiam nuosavą galingą armiją, faktiškai leido pasiekti visišką suverenitetą.
Dabar Kremlius tą pačią politiką kartoja ir Rytų Ukrainoje, o rezultatai panašūs. „Nors Donecko ir Luhansko lyderiai yra priklausomi nuo Rusijos tiekiamų apmokymų ir ginkluotės, jų finanasinė nepriklausomybė, paremta kriminaliniu pagrindu taip pat stimuliuoja jų troškimą vykdyti savo žaidimą“, – rašo autorius.
„Rytų Ukrainoje augantis nusikalstamumas, persimeta ir į Rusiją“, – teigiama straipsnyje.
Rusijos specialiosios tarnybų nedžiugina netoli šalies pietvakarių sienos susibūrusios gerai ginkluotos karinės grupuotės. „Jos yra įtariamos visa eile žmogžudysčių, kurių aukomis tapo nedisciplinuoti vietos vadukai“, – tvirtina autorius, paminėdamas Aleksejaus Mozgovojaus nužudymą.
Vladimiras Putinas netenka savo paties karo Ukrainoje kontrolės, pažymėjo A. Karatnickis.
