Po praėjusį pirmadienį Izraelio surengtos karinės operacijos, per kurią buvo šturmuotas Gazos ruožo blokadą norėjęs pralaužti Turkijos laivas „Mavi Marmara“, visa pasaulio žiniasklaida dar kartą garsiai prabilo apie šios palestiniečių teritorijos blokadą. „Foreign Policy“ nusprendė pažvelgti, kokią iš tikro žalą palestiniečiams daro Izraelio vykdoma blokada.
Elektra. Ekonominė blokada lėmė didžiulį elektros energijos trūkumą Gazos ruože. 2006 metais Izraelis surengė išpuolį prieš vienintelę Gazos ruože veikiančią elektrinę ir iki pat šiol neleido palestiniečiams jos atstatyti iki ankstesnių pajėgumų. Tari reiškia, kad anksčiau galėjusi gaminti 140 megavatų elektros dabar ši elektrinės gali gaminti ne daugiau kaip 80 megavatų. Pasak JT biuro humanitarinių reikalų koordinavimui elektros deficitas dar labiau išaugo nuo šių metų sausuio, nes elektrinėje beveikia vienintelė turbina, galinti gaminti tik 30 megavatų elektros energijos. Praėjusiais metais elektrinė pagamindavo 60-65 megavatus elektros. Didžioji dauguma namų ūkio elektros neturi mažiausiai 8 valandas per dieną. Kai kurie gyventojai elektros neturi po 12 valandų per parą. Tokia situacija lėmė, kad gyventojai elektrą bando gamintis naudodami generatorius. Nemaža dalis jų tiesiog sprogo nuo perkrovų, o tai pareikalavo ne vienos civilės aukos, dar daugiau buvo sužeistųjų. Humanitarinė organizacija „Oxfam“ skelbia, kad 2009 metais 75 palestiniečiai mirė apsinuodiję generatorių išmestu anglies dvideginiu arba sudegė minėtų generatorių sukeltuose gaisruose. Per pirmuosius 2 šių metų mėnesius aukų jau yra 15, o dar 27 žmonės buvo sužeisti.
Vanduo. Izraelis neleidžia į Gazos ruožą įvežti būtinų medžiagų, reikalingų nuotekų sistemai atstatyti. „Amnesty International“ teigia, kad 90-95 proc. geriamo vandens šaltinių Izraelyje yra užteršti ir netinkami vartojimui. JT netgi aptiko, kad užterštas yra ir plastikiniuose buteliuose pardavinėjamas geriamas vanduo. Taip veikiausiai yra dėl to, kad plastikiniai buteliai yra perdirbami atgyvenusiose gamyklose.
Pramonė. Iki blokados pradžios pramonės sektorius dirbo 20 proc. Gazos ruožo darbo jėgos. Prabėgus vienai savaitei nuo blokados pradžios, Palestinos pramonininkų federacija pranešė, kad 61 proc. įmonių buvo priverstos apskritai užsidaryti, 1 proc. buvo priverstos keisti savo veiklos apimtis, kad galėtų išlikti, o 38 proc. įmonių buvo dalinai uždarytos (kartais tai reiškia, kad jos veikia mažiau nei 15 proc. savo pajėgumo). Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad dėl vykdomos blokados privatus verslas yra praktiškai sustojęs, nutraukta 98 proc. pramoninės veiklos. Statybų sektorius, kuris iki 2000 metų rugsėjo teikė darbą 15 proc. darbingo amžiaus žmonių, praktiškai sustojo. 2009 metais Gazos ruože veikė vos 258 pramonės įmonės, o 2006 metais tokių buvo 2,4 tūkst.. Nedarbo lygis Gazos ruože siekia 42 proc., o iki blokados šis rodiklis neviršijo 32 proc..
Sveikata. Gazos ruožo sveikatos sektorius, kuris ir iki to buvo smarkiai perkrautas, buvo itin pažeistas per karinę operaciją „Cast Lead“. JT skelbia, kad per operaciją buvo apgadintos arba visiškai sugriautos 15 iš 27 ligoninių, 43 iš 110 pirminės sveikatos priežiūros įstaigų. Sugadinta ir 29 iš 148 greitosios pagalbos automobilių. Dėl Izraelio draudimo į teritoriją įvežti stiklą ir cementą dauguma sveikatos priežiūros institucijų Gazos ruože taip ir nebuvo atstatytos. Dauguma medicininių procedūrų, būtinų sunkiau sergantiems asmenims, Gazos ruože neatliekamos. 2009 metais leidimo vykti gydymuisi į Izraelį per Ereco sienos perėjimo punktą prašė 1 103 asmenys. 21 proc. šių prašymų buvo atmestas ar atidėtas, o tai reiškė, kad pacientai pavėlavo į ligonines. Dalis pacientų taip ir mirė nesulaukę gydymo.
Maistas. 2010 metais Pasaulio sveikatos organizacija pareiškė, kad „Gazos ruože išaugos chroniškas maisto trūkumas, kuris dabar liečia 10,2 proc. žmonių“. Teigiama, kad moterims ir vaikams ypač trūksta būtiniausių mikroelementų. JT skelbia, kad daugiau nei 60 proc. namų ūkių dabar jaučia nesaugumą dėl apsirūpinimo maistu. Šiuo atveju gera išeitis atsakui į maisto krizę būtų žemdirbystė, tačiau Izraelio veiksmai dusina žemdirbystę Gazos ruože ir taip prisideda prie situacijos blogėjimo. Abusrdiškai skamba ir tas faktas, kad pajūryje gyvenantys žmonės žuvį dėl Izraelio apribojimų dabar turi importuotis iš to paties Izraelio arba tuneliais, einančiais po Gazos ruožo pasieniu su Egiptu. Izraelis draudžia Gazos ruožo žmonėms žvejoti toliau nei 3 jūrmylės nuo kranto. Nuo 2008 iki 2009 metų sugautos žuvies kiekis sumažėjo 47 proc.
