Kai stringančios derybos su Lenkija taip įsiutino Vokietijos kanclerę A. Merkel, kad ji net pasiūlė sprendimus priimti be Lenkijos, derybinę iniciatyvą į savo rankas perėmė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurį parėmė dar trys premjerai ir palaužė Lenkijos brolius.
Kai penktadienio vakare Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis vėl pagrasino vetavimu, reaguodama į kategorišką Lenkijos poziciją, Vokietijos kanclerė pasiūlė susirinkusiems ES šalių vadovams be Lenkijos dalyvavimo pritarti tarpvyriausybinės komisijos, turėsiančios parengti galutinį sutarties tekstą pasibaigus ES viršūnių susitikimui, mandato priėmimo.
Tuomet N. Sarkozy nuėjo pasikalbėti su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczyńskiu ir kartu patraukė į Prancūzijos delegacijos biurą. Iš ten N. Sarkozy paskambino J. Kaczyńskiui, šeštadienį rašo „Rzeczpospolita“.
Vėliau prie N. Sarkozy prisijungė britų premjeras Tony Blairas. Po eilinių skambučių į Varšuvą prie trijulės dar prisijungė Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude Junckeris ir Ispanijos premjeras Jose Zapatero. Visi kartu vėl paskambino J. Kaczyńskiui, kol galų 23.40 (vietos laiku) Prancūzijos prezidento patarėjas Davidas Martinonas pasakė, kad susitarimas pasiektas. po kiek laiko tai patvirtino ir Lenkijos prezidentas: „Ten iš tikro pasiektas susitarimas“.
Ankstų šeštadienio rytą 27 ES šalių vadovai susitarė dėl mandato suteikimo tarpvyriausybinėms deryboms dėl naujo ES traktato, kuris turės pakeisti Prancūzijoje ir Olandijoje referendumais atmestą Europos konstituciją.
Naujas dokumentų rinkinys, pavadintas Reformų traktatu turėtų būti priimtas šių metų pabaigoje.
Briuselio viršūnių susitikime dalyvavęs prezidentas Valdas Adamkus šeštadienį ryte grįžo į Vilnių. Septyniolika valandų trukusiose derybose Lietuvos prezidentui irgi teko aktyviai sudalyvauti
„Po keturių valandų bevaisio pokalbio, A. Merkel pasiūlė man ir N. Sarkozy tarpininkauti. Buvo išsakytos visų mintys, jog negalime išsiskirstyti be sprendimo dėl sutarties“, – LTV naujienų tarnybai penktadienį sakė V. Adamkus.
"Džiaugiuosi, kad Europos šalys susitelkė ir parodė išmintį ieškodamos sutarimo dėl Europos ateičiai svarbaus dokumento, - sakė V.Adamkus. – Europos Sąjunga dar kartą įrodė savo gyvybingumą įveikiant kliuvinius jos integracijos kelyje".
Šalies vadovo teigimu, Lietuva šimtu procentų įvykdė prieš šį susitikimą keltus uždavinius, tarp kurių svarbiausias buvo siekis išsaugoti konstitucinės sutarties esmę. Kaip didelį šio dokumento privalumą prezidentas V.Adamkus įvardijo tai, kad jame pabrėžiamas ES šalių narių solidarumas energetikos klausimais.
"Dalyvaudama šiame procese Lietuva įrodė, kad net ir nedidelė jauna Europos Sąjungos narė gali svariai prisidėti sprendžiant didelės svarbos problemas", - sakė Lietuvos vadovas.
"Lietuvos iniciatyva įtvirtintos energetinio solidarumo nuostatos padės Europos Komisijai vystyti bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką, ypač santykiuose su trečiosiomis šalimis", - teigia prezidentas V.Adamkus.
