Europos Komisija rekomendavo įšaldyti 13 mlrd. eurų lėšų, numatytų Vengrijai, kol šalyje bus įvykdytos kovos su korupcija reformos.
Tačiau šį mėnesį pasiekusi kompromisą ES sumažino blokuojamo finansavimo sumą, kad Budapeštas uždegtų žalią šviesą finansinei pagalbai Ukrainai ir visuotiniam minimaliam pelno mokesčiui didelėms tarptautinėms įmonėms.
„Mums pavyko susitarti su ES, o tai buvo išskirtinis mūsų pasiekimas, nes turėjome kovoti su vengrofobija pasaulyje, kuriame dominuoja liberalizmas“, – metinėje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė V. Orbanas.
Nacionalistinių pažiūrų premjeras taip pat pavadino ES teisinės valstybės procesą „rimta vinimi į ES karstą“.
„Jį reikėtų ištraukti. Tai, ką šiandien daro ES, yra kelių teisinės valstybės principais besivadovaujančių žmonių bandymas primesti savo valią kelioms šalims“, – sakė V. Orbanas.
Šį mėnesį Europos Parlamentas įsivėlė į korupcijos skandalą, kai vienai iš asamblėjos pirmininkės pavaduotojų buvo pareikšti kaltinimai dėl įtarimų, susijusių su pasaulio futbolo čempionato šeimininko Kataro kyšininkavimu.
V. Orbanas teigė, kad Europos Parlamento, kuris rugsėjį paskelbė, kad Vengrija nebėra „visavertė demokratija“, reputacija „jau dabar yra nulinė“.
„Pelkė turėtų būti nusausinta“, – sakė jis, pakartodamas savo vyriausybės raginimus apriboti EP galias ir nustatyti, kad ES teisės aktų leidėjai būtų skiriami nacionalinių vyriausybių, o ne būtų renkami tiesioginiu balsavimu.
Rugsėjį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai reiškia susirūpinimą dėl Vengrijos konstitucinės ir rinkimų sistemų, teismų nepriklausomumo, galimos korupcijos, viešųjų pirkimų pažeidimų, LGBTQ+ teisių, žiniasklaidos, akademinių ir religinių laisvių.
Nuo 2010 metų valdžioje esantis 59-erių V. Orbanas pridūrė, kad „neplanuoja pasitraukti“ iš politikos.
„Žinoma, negali žinoti, kiek ilgai gali išlikti, bet tai ne futbolas, Dievas nuspręs“, – sakė Vengrijos premjeras, kuris yra aistringas futbolo gerbėjas.
