33-ejų metų Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Patricia Newman šį kraustymosi etapą apibūdino kaip labai nemalonų. Kartu su savo 6 vaikais ji turėjo apsigyventi pas už 6,5 km gyvenančią mamą, pas kurią jau glaudėsi 7 žmonės.
Niekur nedirbanti Patricia teigė, jog sumažinus šią nuomai ir kitoms komunalinėms išlaidoms skirtą valstybės kompensaciją, ji nebegalėjo išlaikyti namų, kuriuose gyveno su savo vaikais, ir netgi aprūpinti juos maistu.
Su 6 vaikais miega svetainėje
10 anūkų turinti Dorothy sakė, jog jos dukrai labai reikia namų, kadangi šiuo metu ji su savo 6 vaikais miega svetainėje. Tiesa, pas Dorothy dar gyvena du jos suaugę sūnūs ir 4 jų vaikai.
„Patricia ir jos vaikai turi turėti namus. Kiekvieną dieną lankau sunkiai sergančią mamą, tvarkau jos namus, gaminu maistą. Grįžusi namo negaliu pailsėti, nes vėl turiu daryti tą patį“, - sakė Patricia mama Dorothy.
Patricia, auginanti šešis 1-13 metų vaikus, iš socialinio būsto išsikraustyti turėjo gimus jauniausiam sūnui Kenny (1 m.). Po to buvo perskaičiuota moters kompensacija už būsto išlaikymą, kuri siekė tik 0,6 centų.
Nustebo pamatę sumą
Moteris teigia, jog valdžios atstovai, skaičiuojantys ir skirstantys išmokas, nustebo pamatę sumą, kurią moteris gauna sudėjus visas išmokas. Tiesa, jie neskubėjo pasidomėti, kiek tų pinigų moteris skiria būsto išlaikymui.
Iki 0,6 centų per savaitę sumažinus išmoką, skirtą komunalinėms išlaidoms ir nuomai apmokėti, Patricia nebesugebėjo padengti visų išlaidų.
„Aš gaunu išmokas, tačiau šių pinigų nepakanka visoms išlaidoms, taip pat ir nuomai bei komunalinėms paslaugoms padengti. Šiuo metu gyvename pas mano mamą. Ten ir taip jau nemažai žmonių, be to, nuolatos esame įsitempę. Mano mama yra mano 2 brolių, kurie gyvena kartu su ja, vaikų globėja“, - sakė Patricia.
Susigrūdę nedideliame bute
Dorothy siūlėsi kiekvieną savaitę mokėti dukros būsto nuomą, tačiau tam nebuvo pritarta.
„Cheltenham Borough Homes“ bandė surasti kitą išeitį ir nepaversti manęs bename, tačiau, kaip paaiškėjo, jie dėl to labai nesistengė. Nuėjau į susitikimą su valdžios atstovais, laukiau, kol jie pasiūlys kokį nors sprendimą. Laukiau kelias savaitės, kol galiausiai mano socialinė darbuotoja pasakė, jog taryba nieko nedarys“, - pasakojo Patricia. „Mano vyriausio sūnaus tėtis mirė, kai jam buvo vieneri, o kitų vaikų tėvai net nebando jais rūpintis.“
Moteris teigia, jog jos vaikams sunku miegoti susigrūdus nedideliame kambaryje.
„Ir toliau dirbame su šeima bei bandome išspręsti šią susidariusią situaciją“, - šį įvykį komentavo „Cheltenham Borough Homes“ vyriausiasis specialistas Paulas Stephensonas.
